Senas asbesto stogas virš galvos – blogai. Nors nejudinamas jis nekelia didelio pavojaus, vis tiek ilgainiui ima dūlėti, o užkliudžius – ir skilinėti. Asbesto dulkės labai kenkia žmonių sveikatai.
Jei tik piniginė leidžia, gyventojai nelaukia, kol valstybės kišenėje atsiras paramos lėšų, ir savo lėšomis perdengia stogus.
Tačiau daug kaimo gyventojų net ir kiauram stogui pakeisti neturi pinigų.
Viena programa jau sužlugo
Asbesto turinčio šiferio šalinimo programa, nuo 2008-ųjų dūlėjusi valdininkų stalčiuose, tapo beverčiu popieriumi. Jai finansuoti taip ir nebuvo skirta nė lito.
Pasak Aplinkos ministerijos (AM) atliekų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto Audriaus Naktinio, pernai išvis buvo pasiūlyta programą panaikinti.
Tačiau Vyriausybei atrodė kitaip: turėtų būti sudaryta darbo grupė naujiems pasiūlymams pateikti. Blogiausiu atveju ji turėtų sugalvoti, kaip šalinant asbestą panaudoti 2014–2020 metų ES finansavimo laikotarpio lėšas.
Tik darbo grupė iki šiol nesudaryta. Nenumatyta net tai, kas turėtų mokėti už asbesto utilizavimą.
Teks investuoti ir patiems
Vis dėlto po asbestinio šiferio stogais šįmet gali kilti šiokių tokių skersvėjų.
Mat gruodžio 27-ąją žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius patvirtino vienos iš ES paramos priemonių taisykles ir kaimo vietovių asbestinių stogų dangoms pakeisti paskyrė 60 mln. litų paramos.
Tokia suma tėra lašas jūroje. Mat pinigų užteks maždaug 6 tūkst. namų perdengti.
Tačiau vien Kauno rajone reikėtų pakeisti maždaug 3200 gyvenamųjų namų stogus.
Paramos irgi sulauks toli gražu ne kiekvienas norintis atsikratyti seno šiferio. Ji bus teikiama tik kaime nuolat gyvenantiems žmonėms ir vien gyvenamųjų, o ne ūkinių pastatų stogams perdengti.
Antra – žmonės pusę sumos turės skirti patys: reikės arba aukoti santaupas, arba skolintis.
Už darbus stogdengiams taip pat turės mokėti patys šeimininkai, kaip ir už seno šiferio utilizavimą. Mat iš paramos lėšų bus atlyginama tik už seno šiferio nugabenimą iki utilizavimo vietos.
Vidurkis – 10 tūkst. litų
Paraiškas paramai Nacionalinė mokėjimo agentūra pradės rinkti sausio 16-ąją ir baigs kovo 30-ąją.
Numatoma, kad didžiausia paramos suma vienam projektui sieks 10 tūkst. litų.
Vertinant darbų ir statybinių medžiagų kainą, tai – maždaug pusė sumos, kurios reikėtų apie 100 kvadratinių metrų stogui perdengti.
Pigiausio nedažyto beasbesčio šiferio kvadratinis metras mažiausiai kainuotų 16 litų. Tačiau pinigų dar reikėtų medienai, izoliacinei plėvelei, darbams.
Stogų krašto nematyti
Tačiau asbestiniu šiferiu apdengtų namų apstu ne tik kaime. Vis dėlto apie ES paramą kol kas tik pasvajoti gali tiek sodininkų bendrijose būstą turintys žmonės, tiek miestuose esančių pastatų šeimininkai.
„Sodo namelį turime Trakų rajone. Kad reikia teikti paraiškas asbestiniams gaminiams inventorizuoti, iš pradžių nė pats bendrijos pirmininkas nebuvo girdėjęs”, – sakė vilnietė Audra V.
Pirminė asbestinių stogų inventorizacija vis dar nesibaigia: nėra tiksliai suskaičiuota, kokį stogų plotą šiuo metu dengia senas šiferis.
Iki 2011-ųjų sausio 31-osios turėjo būti surinkti duomenys, būtini asbestiniams gaminiams inventorizuoti.
Žmonės, gyvenantys šiferiu dengtuose namuose ar turintys juo dengtų ūkinių pastatų, seniūnijoms arba savivaldybėms turėjo pateikti anketas.
Anketose turėjo būti nurodomas asbesto turinčių gaminių skaičius, pavyzdžiui, šiferiu uždengto stogo plotas, jo svoris kilogramais arba lakštų skaičius.
Tačiau šiuo metu Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, turinti apdoroti gautus duomenis, jų sulaukė iš 50 savivaldybių. Dar 10 jų nėra pateikusios.
Paramos sulauktų ir miestiečiai?
Mantas Vaškevičius
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) teisės ir personalo skyriaus vyriausiasis specialistas
„Asbesto turinčių gaminių inventorizacijos tvarkos apraše numatyta, kad savivaldybės tokių gaminių sąrašus gali kasmet patikslinti ir iki kovo 31-osios pateikti mūsų agentūrai. BUPA administruoja asbesto turinčių gaminių inventorizacijos duomenų bazę.
Pirminę asbesto turinčių gaminių inventorizaciją buvome numatę baigti iki 2011-ųjų sausio 31 d. Tačiau žmonės savivaldybėms iki šiol teikia ataskaitas, tad galimybė apibendrinti duomenis atsiras tik tuomet, kai gausime sąrašus iš visų savivaldybių.
Šiuo metu ne tik daugiabučių, bet ir individualių gyvenamosios paskirties pastatų savininkai gali gauti valstybės paramą savo namui atnaujinti, kartu – ir pakeisti seną stogo dangą.
Todėl pastatų savininkai, kurie negali pretenduoti į paramą asbestiniam stogui pakeisti pagal Kaimo plėtros programą, gali teikti paraiškas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui. Individualiam namui atnaujinti skiriama Klimato kaitos specialiosios programos lėšų.”