Retai kada Feliksas Magusas praleisdavo tiek daug laiko savo viešbutyje, kaip pernai. Kai registratūroje vadovas tikrindavo skaičius, Estijos sostinės Talino senamiesčio pakraštyje įsikūręs viešbutis „Nordic Forum” būdavo pilnutėlis.
„2011-ieji buvo rekordiniai Estijos turizmo verslo metai”, – džiaugėsi Estijos viešbučių ir motelių asociacijos vadovas F.Magusas.
Iki praėjusių metų spalio šalį aplankė daugiau nei 1,5 milijono turistų.
Nuo 2011-ųjų sausio, kai Estijoje buvo įvestas euras, atvykėliams iš ES nebereikia keisti pinigų, o kainas jie gali lengvai palyginti su saviškėmis.
„Daugelis svečių nori pamatyti šalį, kuri krizės metu laikosi visų taisyklių”, – kalbėjo F.Magusas.
Pasižymi išskirtine drausme
Estijos finansų ministerijos pastato aštuntajame aukšte įsikūręs J.Ligi prižiūri valstybės pajamas ir išlaidas. 52-ejų finansų ministras mano, kad 1,4 milijono gyventojų turinti Estija gali tapti pavyzdžiu Graikijai, Italijai ir Portugalijai.
Estija – mažiausiai skolų turinti valstybė iš visų euro zonos narių: jos siekia tik 6,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šalies centrinis bankas spėja, kad pernai BVP augo net 7,9 procento.
„Vyriausybė niekada nesigailėjo, kad Estija įstojo į euro zoną. Užsieniečių pasitikėjimas Estija išaugo ir jie niekada nebus nuvilti”, – tikino ministras.
Vien pirmąjį metų pusmetį investuotojai pervedė į Estiją daugiau nei 850 milijonų eurų.
Žinoma, J.Ligi galvos skausmas – euro zonos šalis apėmusi skolų krizė.
Tačiau jam ir ministrui pirmininkui Andrui Ansipui fiskalinė drausmė – svarbiausias valstybės įvaizdžio aspektas.
Moka taupyti pinigus
Priešingai nei kaimyninės šalys, ši Baltijos valstybė pakilimo metais, kai ekonomika augo dviženkliais skaičiais, dalį savo pajamų atidėjo į stabilizavimo fondą, kuriame buvo sukaupta per 10 proc. šalies BVP prilygstanti suma.
Kai 2009-aisiais Estijos ekonomika smigo 14 proc., vyriausybė padidino mokesčius ir apkarpė šalies biudžetą tam, kad įvykdytų Mastrichto kriterijus ir galėtų įsivesti eurą.
Nepaisant taupymo kurso ir 14 proc. siekiančio nedarbo, valdančioji Reformų partija po kovo mėnesį vykusių rinkimų vėl stojo prie šalies vairo.
Netruko gauti atlygį ir nuolat madingai vilkintis J.Ligi: žurnalas „The Banker” jam suteikė 2010 metų finansų ministro vardą.
Tiesa, patys estai pakrikštijo jį krokodilu – dėl griežtai karpomų išlaidų.
Elektroninė valstybė
Taupymas ir drausmė galėtų būti Estijos prekių ženklas. Tačiau tik antrasis.
Mat pirmasis jau yra – „e-Estonia”.
Juk būtent Taline buvo sukurta interneto telefonijos paslauga „Skype”, kurią „Microsoft” nusipirko už 8,5 milijardo dolerių.
Jau 1997 metais visos Estijos mokyklos buvo prijungtos prie interneto.
Dabar 93 proc. visų mokesčių deklaracijų pateikiamos internetu, už autobusų bilietus atsiskaitoma mobiliuoju telefonu, o prieigą prie interneto valstybė įtraukė greta žmogaus teisių.
Interneto verslu užsiimantis Priitas Vimbergas – puikus Estijos verslo elito atstovo pavyzdys.
Būdamas 22 metų jis įkūrė bendrovę, kuri importavo kavos automatus. Kai įmonė tapo rinkos lydere, savininkas ją pardavė ir įsitraukė į informacinių technologijų projektus.
Dabar 36-erių P.Vimbergas dėmesį sutelkęs į „Yoga Systems”: ši bendrovė siūlo namų savininkams per naršykles, išmaniuosius telefonus ar televizorius keisti būsto temperatūrą, atidaryti langus ar nuleisti žaliuzes.
Anot verslininko, taip sutaupoma 40 proc. energijos išteklių. Jau šiais metais estas savo produktą pateiks Skandinavijai. Indijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Amerikoje „Yoga Systems” jau turi savo biurus.
P.Vimbergas – euro šalininkas. „Iki tol buvo sunku mums, estų bendrovei, rasti investuotojų, nes daugelis mūsų šalies tiesiog nežinojo”, – sakė verslininkas.
Teko paremti pietiečius
Tiesa, estai toli gražu nėra euro garbintojai.
Net ir finansų ministras J.Ligi skeptiškai žvelgia į tai, kad jo šalis turi prisidėti gelbėjant Pietų Europos valstybes.
Juk iš esmės jos turtingesnės: tiek Portugalijoje, tiek Graikijoje, tiek Italijoje žmonės uždirba daugiau nei 1,8 euro per valandą – būtent toks vidutinis atlyginimas Estijoje.
J.Ligi žino, kad panašiai mąsto daugelis piliečių. Vis dėlto ministras teisingu žingsniu laiko rudenį priimtą parlamento sprendimą dalyvauti Europos finansinio stabilumo fondo veikloje ir skirti jam 1,995 mlrd. eurų garantijų.
„Tarkime, Vokietijai tai mažai. Tačiau jei atsižvelgsime į santykį su BVP, nė viena euro zonos valstybė nesuteikė garantijų didesnei sumai”, – gyrėsi J.Ligi.
Nerimą kelia infliacija
Tuo metu, kai vyresni Estijos gyventojai gedi nacionalinės valiutos – kronos, jaunimas dėl to tikrai neverkia.
Mat euras suteikia gerokai daugiau galimybių.
Gyventojams nepasitenkinimą kelia tik kainos.
Estijoje darbo užmokestis pernai nepadidėjo, tuo tarpu infliacija spalio mėnesį siekė 4,7 proc. ir buvo viena didžiausių ES (po Didžiosios Britanijos).
Galbūt dėl to nemažai estų traukia ieškoti geresnio gyvenimo į užsienį.
Ekspertų vertinimu, vien Skandinavijos šalyse dirba 100 tūkst. estų.
Viešbučio savininko F.Maguso duktė irgi studijuoja užsienyje. Tėvas nėra įsitikinęs, ar ji sugrįš į savo šalį.
„Nėra blogai, jei jauni žmonės semiasi patirties užsienyje. Bet mes susiduriame su tokiais atvejais, kai savo gimtinėje jie nemato jokios perspektyvos”, – susirūpinęs sakė F.Magusas.