„Lietuvos geležinkeliai“ 2007-aisiais vykdė du pirkimus Kauno geležinkelio tuneliui renovuoti. Pirmasis, atviras viešas pirkimas sulaukė tik vieno pasiūlymo iš „Kauno tiltų“.
Pasiūlymo kaina pasirodė per didelė, todėl buvo paskelbtas antras konkursas, į kurį pakviesta viena bendrovė – tie patys „Kauno tiltai“. Antrojo konkurso sąlygos buvo tokios pačios, kaip ir pirmojo. Šiam konkursui pasibaigus buvo pasirašyta sutartis.
Pasak VPT, skelbti antro konkurso specialiai „Kauno tiltams“ „Lietuvos geležinkeliai“ neturėjo teisės, nebuvo pateikti visi reikiami „Kauno tiltų“ bei subrangovo „Feldhaus Bergbau“ kvalifikaciją įrodantys dokumentai, nebuvo numatyta galimybė perskaičiuoti darbų kainos, taip pat nebuvo numatyta tvarka, kaip bus naudojamas papildomas 10 proc. užsakymo dydžio lėšų rezervas.
Tarnyba konstatavo, kad pirkimo vykdymo metu „Lietuvos geležinkelių“ padaryti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai „turėjo įtakos pirkimo rezultatams“.
Nors darbai pagal viešąjį pirkimą buvo baigti 2009-aisiais, bet VPT sako dar negavusi ataskaitos apie juos. Pasak VPT, pateikti ataskaitą „Lietuvos geležinkelius“ įpareigoja įstatymas.
Pasak VPT, nemažai atvirojo viešojo pirkimo reikalavimų užsakovui buvo pertekliniai, nepagrįsti, nekonkretūs ar neaiškus. Pavyzdžiui, pertekliniu pripažintas reikalavimas, kad konkurso dalyvis per pastaruosius penkerius metus būtų buvęs generaliniu rangovu statant ar rekonstruojant automobilių ar geležinkelių statinius.
„Lietuvos geležinkeliai“ savo komentare stebisi, kodėl pagal 2006 metais galiojusius Europos Sąjungos bei Lietuvos teisės aktus vykęs pirkimas yra nagrinėjamas pagal dabar galiojančią teisę.
„Pažymėtina, kad nuo 2006 metų iki šios dienos Viešųjų pirkimų įstatymas keitėsi daugybę kartų ir tik 2010 metais atsakingos valstybės institucijos pateikė išaiškinimą dėl Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, reglamentuojančių neskelbiamas derybas“, - pranešime argumentuoja „Lietuvos geležinkeliai“.
„Renovavimo projektas buvo įgyvendinamas laikantis visų ES ir nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus ir ES fondų lėšų panaudojimą. Viešasis pirkimas buvo organizuojamas vadovaujantis nepriklausomų konsultantų NIRAS Consulting Engineers and Planners A/S (Danija) parengtomis galimybių studija ir viešojo pirkimo sąlygomis.
Konkurso dokumentai buvo teisės aktų nustatyta tvarka suderinti tiek su Transporto investicijų direkcija, tiek su VPT. Renovavimo darbai buvo atlikti remiantis ES mastu pripažintomis Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (FIDIC - Federation Internationale Des Ingenieurs-Conseils) parengtomis Rangovo projektuojamų statybos ir inžinerinių darbų, elektros ir mechanikos įrenginių projektavimo ir statybos bei įrangos sutarties sąlygomis, kuriose išsamiai detalizuota darbų vykdymo tvarka, tame skaičiuje ir užsakovo rezervo panaudojimo sąlygos ir tvarka“, - nurodo „Lietuvos geležinkeliai“.
Pranešime tvirtinama, jog Kauno geležinkelio tunelis neturi analogų, jo renovavimo darbai buvo vykdomi pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos laikotarpyje, todėl pajėgių ūkio subjektų, galinčių įvykdyti tokio sudėtingumo darbus buvo ribotas.
„Pažymėtina, kad valstybei ypatingai svarbių projektų sėkmingas įvykdymas tinkamai panaudojant ES paramos lėšas yra įmanomas tik kooperuojant visų valstybinių institucijų ir paramos gavėjų bendras pastangas ir darbą“, - tvirtino „Lietuvos geležinkeliai“.