Tai iš esmės lėmė išorinės tendencijos – sparčiai augusios pasaulinės maisto kainos. Nepaisant sparčiai atsigaunančios ekonomikos, reikšmingo spaudimo kainoms iš paklausos pusės nebuvo stebima. Kita vertus, tam tikra rizika, kad atsigaunanti darbo rinka gali didinti infliaciją buvo.
„Danske” bankas prognozuoja, kad ateinančiais metais vartojimo kainų augimo tempas turėtų mažėti toliau. Tikėtina, kad ženkliai sulėtėjęs Estijos ekonomikos augimas neigiamai paveiks darbo užmokesčio tendencijas – o tai reiškia, kad infliacija tik mažės.
Tikėtinas infliaciją didinantis veiksnys - šiek tiek pabrangusi elektra. Didžiausias šokas Estijos gyventojus ir įmones ištiks 2013 m., kai visiškai atsivers elektros rinka. Estijos centrinio banko vertinimu, elektros kainos Estijoje gali šoktelėti iki 20 proc.
Tai lems iki 1 procentinio punkto didesnę infliaciją. Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija Estijoje 2012 m. sumažės iki 2,8 proc. Tačiau yra tam tikra rizika, kad ji gali būti didesnė. Tai gali lemti sparčiau augsiančios naftos kainos. „Danske” bankas prognozuoja, kad naftos kaina vidutiniškai bus 112 USD už barelį šiais metais, nors yra tam tikra rizika, kad kaina gali būti ir didesnė, atsižvelgiant į pastaruoju metu mažėjančias naftos atsargas ir teigiamas JAV ekonomikos perspektyvas.