Viena šio reiso keleivė I. (pavardė redakcijai žinoma) lrytas.lt papasakojo: „Visi žinojo, kad Anglijoje, Škotijoje, Airijoje siautė baisus vėjas, tačiau į skrydį, kurio registracija baigėsi 21 val. 20 min., susirinko visi keliaujantys.
Nors 21 val. 50 min. turėjome kilti, informacinėje lentoje iki to laiko nebuvo jokios informacijos apie skrydį. O 22 val. išgirdome pranešimą, kad reisas atšauktas ir visi turime eiti pasiimti bagažo - darykite, ką norite!
Mus turėjęs skraidinti lėktuvas nutūpė Mančesteryje ir Donkasterio nepasiekė dėl blogų oro sąlygų.
Po keliasdešimt minučių į Lenkiją turėję skristi keleiviai išgirdo tokias pat žinias apie savo reisą.
Įsivaizduokite: dviejų pilnų lėktuvų keleiviai stovi ir laukia informacijos apie tai, kas vyksta ir ką daryti iš dviejų veikiančių aptarnavimo langelių. Masinė panika, moterys verkia, vaikai klykia ir ore tvyro siaubinga nežinia.
Neištvėrusi eilėje nuėjau aiškintis pas moterį, kurios paprašiau tiesiog „Wizzair“ kompanijos atstovybės numerio. Ji man padavė sutartį latvių kalba ir sako: „Pasirašyk, jei nori skaityti“.
Iškart pasakiau, kad nepasirašysiu ant to, ko net perskaityti negaliu, nes tekstas - latviškai (jie manė, jog mes latviai, net akiplėšiškai pasakė: „O ką, ne ta pati kalba?“; o juk tas pats, jei aš jai duočiau prancūziškai rašytą sutartį). Kitos kopijos buvo lenkų ir anglų kalbomis, tačiau dėl to, kad nesutikau pasirašyti, nieko iš jos nepešiau.
Tuo metu prasidėjo pasiūlymai - vėliau gražinsime pinigus. Bet kas man iš jų, jei bilietas, pirktas rugsėjį, kainavo 20 svarų? Kitas variantas - skrydis sekmadieni?! Juokinga, kai operacija numatyta penktadienį.
Po 2 valandų gavome numerį, kuriuo perregistravome savo bilietus į skrydį is Londono Lutono oro uosto - ačiū Dievui, lietuviai palaiko vieni kitus ir bėdoje tikrai nepalieka.
Savo pinigais sumokėję dviem taksi ir vienu nuosavu automobiliu vidury nakties patraukėme į Lutono oro uostą ieškoti laimės, nes nebuvo jokių garantijų, kad iš ten tikrai bus galima kilti.
Mes pabandėme ir pagaliau po 18 valandų (iš viso 30 valandų nemiegojusi) aš atsidūriau namie. Po visų važiavimų, registracijų, palikimo „ant ledo“, keliavimo po Angliją savo jėgomis ir lėšomis ir 5 valandų laukimo Lutono oro uoste, aš ir mano pakeleiviai esame namie: Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune, Panevėžyje...
Ačiū bendrakeleiviams už palaikymą, juokus ir kad jūs buvote kartu. O tie, kurie liko laukti skrydžio sekmadienį arba sutiko laukti grąžinamų pinigų - linkiu sėkmės, kantrybės ir geležinių nervų.
Manau, kad oro bendrovė, kuria tikrai nebuvau nusivylusi, turėtų labiau rūpintis savo nuolatiniais ir potenciailiai nuolatiniais klientais. Sėkmės teismuose“, - baigė pasakojimą nuolatinė „Wizzair“ keleivė I.