Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis dujos gruodį kainavo 1914 litų už toną naftos ekvivalento su transportavimo mokesčiu. Lapkritį šilumos tiekėjai už dujas mokėjo 64 litais pigiau – 1850 litų už toną naftos ekvivalento su transportavimo mokesčiu. Spalį gamtinių dujų kaina šilumos tiekimo įmonėms sudarė 1816 litų už toną naftos ekvivalento su transportavimo – beveik 100 litų pigiau nei gruodį.
Anot jo, esant tokioms kuro kainoms net ekonomiškai stiprių Vakarų valstybių gyventojams būtų sunkiai pakeliama apmokėti sąskaitas už brangią šilumą, tiekiamą į nerenovuotus, nesandarius namus.
„Pigiausiai šiluma kainuoja renovuotų ar naujų namų gyventojams, kurių miestai šildomi daugiau nei dukart už rusiškas dujas pigesniu vietiniu biokuru“, - sakė V. Stasiūnas.
Radviliškyje šiluma, gaminama su ES finansine parama pastatytoje biokuro katilinėje, 2011-ųjų lapkritį kainavo 20,69 ct/kWh. Čia apšiltinto Jaunystės g. 20 daugiabučio gyventojai 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymui lapkritį vidutiniškai suvartojo 430 kWh šilumos, už kurią mokėjo tik 88,9 lito.
Biokurą plačiai naudojančioje Ignalinoje, kurioje katilinė taip pat pastatyta su ES finansine parama, šiluma lapkritį kainavo 20,17 ct/kWh. Čia Atgimimo g. 14 apšiltinto namo gyventojai vidutiniškai 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymui lapkritį suvartojo 535,5 kWh šilumos, už ją mokėjo 108 litus.
Senų, neefektyviai šilumą vartojančių, daugiabučių gyventojų, kurių miestai šildomi brangiomis dujomis, išlaidos šilumai – radikaliai didesnės.
Pavyzdžiui Prienuose lapkričio mėnesį šilumos kaina sudarė 34,52 ct/kWh. Čia seno ir neapšiltinto Brundzos g. 7 namo gyventojai 60 kvadratinių metrų plto buto šildymui vidutiniškai suvartojo net 1578 kWh šilumos, už kurią mokėjo net 544 litus.
„Siekiant mažinti šilumos kainas ir energijos suvartojimą, būtinas biokuro katilinių diegimo skatinimas valstybiniu mastu. Taip pat – senų daugiabučių namų renovacijos programos atgaivinimas“, - įsitikinęs V. Stasiūnas.
Šiuo metu iš biokuro Lietuvoje pagaminama 19 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos. Švedijoje, kurios šilumos ūkis skaičiuojamas tarp moderniausių Skandinavijoje, šis rodiklis sudaro net 80 procentų.