Portalas lrytas.lt publikuoja B.Hybelso paskaitos „Penki kritiniai klausimai“, skaitytos Pasaulinėje lyderystės konferencijoje, ketvirtąją dalį - ketvirtąjį kritinį klausimą.
Kada pastarąjį kartą tikrinote savo organizacijos šerdį? Kas joje svarbiausia? Geriausi iš mano pažįstamų lyderių periodiškai susirenka su savo komandomis ir uždavinėja klausimus, nuo kurių iš pradžių visi tik akis varto. Bet išmanantys savo darbą lyderiai klaus tokių dalykų: „Kokia mūsų veiklos esmė? Ką mes darome? Ar savo produktą, paslaugas, regėjimą galime nusakyti trumpai – taip, kad būtų galima užsirašyti tai ant marškinėlių? Kokia mūsų esmė?“
Vienas mano bičiulis, mašinų kompanijos savininkas, prieš keletą metų savo vadovaujančiam personalui skyrė atostogas: išsivežė kelioms dienoms pailsėti, pasibūti kartu nedarbo aplinkoje. Ir uždavė jiems klausimą: „Kokia mūsų veiklos esmė?“ Atsitempė lentą, pasirengęs žymėtis atsakymus. „Ką mes veikiam?“ Kažkas atsakė: „Pardavinėjam mašinas.“
„Puiku, gerai. Taip. Ką dar darom?“ Kitas vyrukas sako: „Ne tik pardavimas, bet ir techninė priežiūra.“
„Taip, puiku. Nuostabu. Žvelkime giliau. Pasukit galvas. Ką dar darome?“ Personalui buvo tikrai nelengva, visi laužė galvas. Po kelių valandų kažkam staiga nušvito: „Gal apibendrinant galima pasakyti taip: transportavimo sprendimai? Mes teikiame visas transportavimo paslaugas.“ Ir tada vienas po kito jie pradėjo linksėt galvomis ir sakyti: „Taip, iš tikro. Tai ir yra mūsų pagrindas.“
Ir jie tų minčių neužgesino, vėliau, po kelių mėnesių per radiją pradėjo reklaminę kampaniją. Pats esu girdėjęs Čikagos centre: „Turite bėdų su transportu? Susisiekite su mumis. Teikiame visas transporto paslaugas.“
Pradėjo plūsti klientai, turintys įvairiausių bėdų su transportu – taigi ta firma praplėtė veiklą. Jau ne tik pardavinėjo mašinas ir atliko jų techninę priežiūrą, bet dar pradėjo nuomoti automobilius. Nes kai klientas palieka mašiną taisyti, tai jam juk kyla bėdų su transportu. Kaip jam važinėt? Ir jie jam pasiūlo sprendimą – nuomoja puikius automobilius. Nes juk tai firma, siūlanti visus transportavimo sprendimus.
Pastaraisiais metais sunerimau dėl mūsų veiklos pagrindo. Galite patikėti? Dėl „Willow“ šerdies. Bažnyčiai lengva pamesti iš akių pagrindinį tikslą – lengviau nei manote. Biblija tiesiai šviesiai sako, kad svarbiausia bažnyčios misija – gyvenimo transformavimas. Bažnyčios su Dievo jėga padeda pražuvusiems išsigelbėti ir bręsti. Vienišiems įsiliet į bendruomenę. Nuobodulio apimtiems – įsilieti į veiklą, atrasti tikslą. Bažnyčiose neapykantos kamuojami turėtų virsti mylinčiais žmonėmis. Savanaudžiai – kitų tarnais. Godūs – dosniais. Priešiškai nusistatę – priimančiais. Biblija tai labai aiškiai įvardija. Mes dalyvaujame transformavimo darbe. Ir bažnyčių lyderiai labai greit pamato ir supranta, kad šioje žemėje yra tik viena jėga, galinti paskatinti žmogaus pasikeitimą. Biblija tą jėgą vadina evangelija – gryniausios Jėzaus žinios jėga. Krikščionybės skleidžiamos gerosios naujienos jėga. Ir visi žinome, kokia toji geroji krikščioniškoji naujiena, ar ne? Taip?
Nebūkite tokie tikri. Kartais net ir geriausi iš mūsų apsiblausia. Ir nebegali aiškiai suformuluoti, kas tiksliai pakeitė jų pačių gyvenimą prieš daugelį metų. Raginu jus su savo darbuotojais atlikti dar vieną testuką. Nupieškite apskritimą. Tada savo vadovaujančiam personalui duokite užduotį. Penkiais žodžiais – ne skambiais šūkiais, o savais – nusakykite krikščionybės esmę. Tik penki žodžiai. Jei esate verslininkai, tą patį galite atlikti savo organizacijoje. Penkiais žodžiais nusakykite savo gaminamo produkto ar teikiamos paslaugos esmę.
Kadangi dauguma čia susirinkusiųjų – dvasininkai, apsistosime prie penkių žodžių, nusakančių gerąją Kristaus naujieną. Pačioje pradžioje, kai to ėmėmės, galvojau – bus smagu. Bet vėliau pamačiau, kad tokios užduotys gali privesti prie peštynių. Švelnūs, mieli krikščionys gali virsti tikrais siaubūnais. Tikriausiai norite sužinoti, kokie tie penki mūsų įvardyti žodžiai?
Žinokit, negaliu jų pasakyt, nes lig šiol dėl jų nesutariam. Bet pasakysiu bent jau savo siūlymus. Kalbėsiu ne visos bažnyčios, o tik savo vardu, kaip man atrodo. Išgryninus Kristaus žinią, manau, kad vienas iš žodžių turi būti „meilė“. Pasižiūrėkite į didžiausias pasaulio religijas – ir pamatysite, kad nė viena jų, išskyrus krikščionybę, nėra meilės vedina. Islamo pamatas nėra meilė. Budizmo pamatas nėra meilė. Konfucijaus mokymo pamatas irgi nėra meilė. Jono 3,16 – žymiausia krikščioniškojo tikėjimo eilutė. „Bet Dievas...“ Kokie kiti du žodžiai? „Taip pamilo“ – ne tik, kad Dievas mylėjo pasaulį. Dievas taip pamilo. Taip pamilo, kad ėmėsi veiksmo. Taigi norint apibūdinti krikščionybę vienas žodis turi būti pačiame viršuje. Manau, kad tai turėtų būti „meilė“ – nes ji išskiria krikščionybę iš kitų religijų.
Dievas pamilo tave tą pat akimirką, kai įkvėpei savo pirmą gurkšnį oro. Dievas myli sėdintį tavo kėdėje. Kad ir per ką šiuo metu tau tenka eiti, kad ir ko būtum pridaręs, kad ir kokią duobę būtum sau išsikasęs esi mylima. Esi mylimas. Čia krikščionybės pamatas. Kitas žodis, kuris, mano galva, turėtų atsidurt apskritime yra „blogis“.
Norėčiau, kad jo čia nebūtų, deja, žvelgdamas į visus baisumus, kurių pridaryta per žmonijos istoriją, negali nuneigti blogio buvimo. Prisiminkime ne tokius senus įvykius. Vyrukas susinervina, kad į Norvegiją privažiavo per daug kitų tautybių žmonių. Taigi čiumpa šautuvą ir nušauna septyniasdešimt septynis asmenis. Pusei jų nė dvidešimties nebuvo. Paleido seriją. O jie tebuvo vaikai.
Taigi jei reikia antro žodžio, aš siūlyčiau žodį „blogis“. Jo pasaulyje pilna. Ir jį nesunku pamatyt. Bet žinote, kur daug sunkiau įžvelgti blogį? Ogi savo širdyje. Kodėl tūkstantį kartų prižadėjęs nekartoti kokio nors žodžio, vis tiek jį pakartoju? Kodėl žinodamas, jog tam tikros mintys nedera, vis tiek įsileidžiu jas galvon? Kodėl šimtą kartų nesusitvardęs ir prisidaręs sau bėdos aš nesusitvardau ir šimtas pirmąjį kartą? Kodėl taip dažnai pasiduodu pagundoms, kurios naikina mane?
Blogis egzistuoja, ir jo pilna manyje. Krikščioniškasis tikėjimas neatsiejamas nuo to. Tu labai mylimas. Ir turi tą bėdą. Bet tau skuba į pagalbą. Dievas sako: „Tave kamuoja blogis pasaulyje ir tavyje – taigi ateisiu ir išgelbėsiu tave. Paimsiu visas tavo blogybes ir uždėsiu Kristui, savo Sūnui, ant pečių. Jis bus tavo pakaitalas, Jis atpirks tave, dovanosiu tau atleidimą.“ Galvoje nesutelpa, ar ne? Pagalba ir atpirkimas. Kokia dovana...
Tada rašyčiau „pasirinkimas“. Kitaip tariant, tai neprivaloma. Tu gali pasakyti: „Aš pats tobulėsiu. Pats išpirksiu savo kaltę. Apsivalysiu ir tapsiu priimtinas švento Dievo akivaizdoje.“ Gali pasirinkti ir tai. Aš pats. Arba apsisprendi prašyti Dievo pagalbos.
Ir tada parašyčiau žodį „atkūrimas“ arba „atstatymas“ – nes Dievas pradeda atkurti tave iš vidaus pagal Kristaus atvaizdą. Paskui tu dediesi prie komandos, kuri stengiasi atkurti šį žlugusį pasaulį. Kas nutinka, kai siekiate suprasti savo bažnyčios veiklos esmę?
Jūs aiškinatės, įvardijate konkrečiais žodžiais – gal jūsų bažnyčioje ir jūsų kultūroje tai bus kitokie žodžiai. Bet kai konkrečiai tai įvardijome ir susitelkėme tik į tai, spėkit, kas nutiko? Mes pradėjome dar labiau didžiuotis ta žinia. Ji paveikė mūsų gyvenimą. Pradėjome skelbti ją su didesniu užtikrintumu – ne tik nuo scenos, bet kasdieniame gyvenime. Ten, kur esam. Kad ir lėktuve.
Prieš keletą mėnesių man teko kalbėti viena tema ir pačioje pabaigoje kalba pakrypo apie šeimą. Klausytojams tariau tokius žodžius: „Noriu, kad kovotumėt. Kai kurie iš jūsų turite bėdų šeimoje. Kovokite už savo santuoką.“
Ir tada man kilo noras pasakyti: „Tie, kurie šiuo metu patiriate itin sunkius išbandymus santuokoje, žinokit, kad Dievas myli jus. Jis myli jus, nepaisant to jovalo, kuriame įklimpote. Dievas jus myli. Blogiui nesunku prasiskverbti į jūsų gyvenimą. Sutuoktiniams nesunku įsižeisti. Užsigeisti keršto, užsidegti pykčiu, pradėti nepasitikėti. Bet per Kristaus nuveiktą darbą jūs dar galite išsigelbėti. Ir tą sprendimą priimti galite čia pat, nedelsdami. Prašykite dangaus jėgų padėti jums išsaugoti šeimą. Priimkite tikėjimu, kad Dievas gali atkurti jūsų santykius.“
Po pamokslo prie manęs prieina viena sutuoktinių pora. Buvo nusidriekus ilga eilė. Poros apimtos stiprių jausmų. Bet viena pora itin sujaudinta. Jie sako: „Šią savaitę rengėmės skirtis. Jau ketinome paduoti dokumentus. Turime tris vaikus. Santuokoje nugyvenom dvidešimt metų. Besiklausant pamokslo, mudu pričiupo Dievas.“
Ir tada vyras pasakė keisčiausią dalyką: „Dvasia paragino mane padėti ranką ant kėdės atramos tarp manęs ir žmonos. Pamaniau, kad tai keista, bet padėjau ranką.“ Tada žmona pasakė: „Dievas pašnibždėjo man padėti ranką ant atramos. Nežinojau, kad ten jau ir vyras guldo ranką. Taigi mudviejų rankos susitiko ore virš atramos tarp mūsų. Čiupome viens kitą už rankos ir nusprendėm pamėginti dar kartą.“
Paskui po pamaldų meldėmės. Grįžau namo. Guliu lovoje ir galvoju: „Kaip man patinka pamatinė krikščionybės žinia. Kaip gera, kad esame mylimi. Kaip gera, kad yra vaistų nuo blogio. Kad galime būti išgelbėti malone. Dovanai. Kaip gerai, kad galime apsispręsti. Vieni tai pasirenka, kiti ne. Bet rinktis leidžiama. Kaip gera, kad Dievas žmoguje ir pasaulyje atlieka atstatymo, atkūrimo darbus.“
Taigi atlikite pratimą su apskritimu. Prirašykite į vidų savų žodžių. Ir laukite, ką padarys Dievas. Nes kai aiškiai žinote, kokia jūsų veiklos esmė, tai atsiveria neribotos Dievo galimybės Kristaus žiniai pristatyt.
Išvertė Rūta Rušinskienė.
***
Autorių teisės © 2011 Willow Creek Association. Naudoti tik su leidimu. Visos teisės saugomos.
Kopijuoti ir platinti griežtai draudžiama.