Kai paties V.Ziberko išpuoselėtą 38 arų sklypą subjaurojo šie
graužikai, kaip ir kiekvienas tai patyręs, jis išbandė visas įmanomas
priemones. Tačiau kurmiai nesitraukė.
„Tada supratau, kad yra vienintelis būdas jų atsikratyti - išnaikinti.
Medžioklės taisyklėse kurmiai priskiriami prie graužikų kenkėjų ir jų
naikinimas Lietuvoje nėra ribojamas, todėl intensyviai pradėjau domėtis
spąstais, siunčiausi juos iš įvairių šalių, kol išsirinkau
efektyviausius“, - lrytas.lt sakė kaunietis.
Jis pabrėžė, kad sėkmingai kurmių medžioklei reikia tinkamai pasirengti. „Jokio
dviračio neišradau, spąstai, kuriuos siūlau žmonėms, naudojami visame
pasaulyje. Svarbiausia juos tinkamai naudoti, todėl parduodamas spąstus
pateikiu ir išsamią istrukciją. Jei tikrai reikia atsikratyti kenkėjų, teks gaudyti
spąstais, kurie gyvūną nužudo iš karto“, - rėžė ekonomisto specialybę turintis vyras.
V.Ziberkas jaučia, kad gyvūnų mylėtojai jo nesupras, tačiau kurmių gaudymas jį užvaldęs tarsi aistra.
Praėjusiais metais jis pardavė per 500 spąstų ir nė vienas pirkėjas jų negrąžino.
Apie savo paslaugas sodininkas mėgėjas viešai prabilo prieš pusmetį. Iki tol naikinti graužikus
padėdavo kaimynams, draugams. Bet kai į jį pradėjo kreiptis
nepažįstami žmonės, verslo plėtros vadovas nutarė imtis kurmių gaudymo
verslo: „Išmokti šio amato gali visi. Kiek žinau, jau ne vienas žmogus,
savo sklype išgaudęs kurmius, dabar dar ir prie algos prisiduria iš to.“
Jo parduodamos kurmių gaudymo sistemos kainuoja apie 50 litų.
Pats kuria, pats ir gamina
„Nėra to buvę - sausis, o jie vis dar rausiasi!“ - nuo šiųmečių
kurmių atakų šiurpsta ir antrus metus savo rankomis spąstus gaminantis
Stasys Šaduikis. Jis graužikus naikino nė vienos Lietuvos politikos įžymybės
valdose.
65 metų Mikališkės kaimo (Lazdijų r.) gyventojas svarsto, kad dabar
graužikai jaučia artėjant ilgą žiemą, todėl intensyviai dirba, ieško
maisto atsargų. O tai jie daro derlingoje žemėje, kurioje yra daug
sliekų, karkvabalių lervų, - būriais traukia iš miško ir pievų į žmonių
sodybas, o pasisotinę tais pačiais keliais grįžta atgal.
S.Šaduikis naudoja spąstus, kuriuos vadina skląsčiais. Jie
spyruokliniai, pagaminti iš plieninės vielos ir panašūs į didelę
sąvaržėlę. Šių spąstų konstrukciją vyras neseniai patobulino ir ketina
patentuoti Valstybiniame patentų biure. Kol kas 40 litų
kainuojančių spąstų galima įsigyti tik iš paties kūrėjo.
Jo spąstai veikia kaip giljotina. Vos kurmis paliečia jų viduryje
esantį metalinį liežuvėlį, bukas peilis stipria jėga negyvai prispaudžia
kurmį.
„Mano skląstukai veikia šimtu procentu. Viską darau savo rankomis. Tik
žmonėms reikia gerai išaiškinti, kaip jais naudotis. Mat po kelių
mėnesių į tą pačią sodybą kurmis vėl gali užsukti, bet paėmei
skląstukus, pastatei - ir nėra kurmio. Bet gali ir po pirmo gaudymo
visai nebesirodyti“, - lrytas.lt sakė S.Šaduikis.
Pensininkas kurmį gali pagauti bet kokiais spąstais, nes gerai pažįsta
jo elgseną. Tačiau neslepia, kad tai padaryti nėra lengva.
Nors kurmiai mažytėmis akimis beveik nieko nemato, jų uoslė tobula.
Todėl spąstus jis stato tik su pirštinėmis, o kurmių kvapą nuo spąstų
naikina savaitę juos laikydamas dumble.
Išpjovus velėną atsiveria kurmio takas su vienoje ir kitoje pusėje
žiojinčiomis angomis. Šalia jų įkasama pora spąstų, kad kurmis,
rausdamasis iš bet kurios pusės, vis tiek pakliūtų.
Jautrūs garsams ir kvapams
* Kovoti su kurmiais žmonės pasitelkia įvairiausių priemonių: tvindo jų
kanalus vandeniu, prileidžia dujų.
* Specialistų nuomone, garsu kurmius galima kuriam laikui atbaidyti, nes
jie iš tiesų nemėgsta triukšmo. Jautrią jų klausą erzina lietaus,
griaustinio garsas.
* Kurmiai negyvena sodybose, kurios yra arti sporto aikštelių, nemėgsta
net žoliapjovės triukšmo. Todėl ir vėjo malūnėlis, įbestas kurmio
gyvenamojoje zonoje, yra sena priemonė. Malūnėlis - tai
tiesiog ant virbo užmautas tuščias plastikinis butelis, kuris vėjo
judinamas kelia nuolatinį silpną triukšmą. Tokią pat funkciją atlieka
ir šiuolaikiniai elektroniniai prietaisai, kainuojantys nuo 50 iki 150
litų.
* Kurmiai jautrūs ne tik garsams, bet ir kvapams. Tai, ką jiems
nemalonu užuosti, yra kovos priemonės. Seniausiai žinomi kurmių
kontrolės būdai - augalai, kurie jiems nemalonūs. Tai margutės ir
serenčiai. Sodybos pakraštys, kuriame pasodinta pupų, irgi bus natūrali
užtvara.
* Žinomiausias blogo kvapo šaltinis - supuvusi silkė. Kurmių landose
blogą kvapą skleidžianti organinė medžiaga priverčia požemio gyventojus
kraustytis į kitą vietą, o vėliau suyra neužteršdama dirvožemio.