Neabejojama, kad, užuot atvėrę pinigines, turtingi gyventojai ims
gudrauti. O kiaurą valstybės biudžetą papildyti turintys 30 milijonų
litų liks tiktai įstatymų leidėjų svajonėse.
Bene paprasčiausia schema išvengti naujojo mokesčio - įstatymu
nustatytą 1 milijono litų limitą viršijančią turto dalį padovanoti
namiškiui ar artimam giminaičiams.
Taip elgtis nedraudžia jokie įstatymai, juolab kad būtina notaro
paslauga nėra brangi - už tokio sandorio patvirtinimą tereikia sumokėti
50-80 litų.
Gali išvengti išlaidų
Praėjusių metų pabaigoje Seimas pritarė įstatymui, kuriuo apmokestinamas
brangus nekilnojamasis turtas.
Reikės mokėti už vienai šeimai priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio
bendra vertė viršija 1 milijoną litų.
Vieno procento dydžio metinis mokestis bus skaičiuojamas tik už tą turto
dalį, kuri viršija įstatymu įteisintą ribą.
Tad 1,3 milijono litų vertės žemės, pastatų turinti šeima prabangos
mokestį turėtų mokėti už 300 tūkstančių litų turto dalį. Per metus šis
mokestis sudarytų 3000 litų.
Įstatyme numatyta, kad bus sumuojamas šeimos turtas. Šeima laikomi
sutuoktiniai ir jų vaikai ar įvaikiai iki 18 metų. Būtent šioje
nuostatoje specialistai ir įžvelgia išeičių, kaip pasiturinčiai šeimai
išvengti papildomų išlaidų.
Geriausia išeitis - dovanoti
„Įstatyme yra įteisinta teisė dovanoti, tai galima daryti skaidant turtą
į dalis.
Niekas nepasmerks žmogaus, panorusio padovanoti močiutei ar pilnamečiam
sūnui, pavyzdžiui, 3/8 namo ar sklypo - būtent tiek, kiek turtas
viršija milijono litų ribą“, - paaiškino advokatė Jūratė Bieliauskienė.
Manoma, kad dažniausiai ir bus pasirinktas dovanojimo būdas, nes
brangaus turto pardavimas sukeltų nemažų problemų.
„Pirmiausia pati nekilnojamojo turto pardavimo procedūra yra gerokai
brangesnė. Be to, pirkėjui gali tekti įrodyti, iš kur jis gavo pinigų
brangiam pirkiniui“, - pažymėjo teisininkė.
Gali išvaryti tėvus?
Notaro honoraras už parduodamą turtą gali siekti net iki 20 tūkstančių
litų. Tuo tarpu dovanojimo sutarties tvirtinimo įkainio maksimali riba
yra 80 litų.
Tačiau J.Bieliauskienė perspėjo, kad bandymas išvengti mokesčių gali
sukelti ir rūpesčių: „Pati esu susidūrusi su atveju, kai vaikai
iškraustė tėvus iš jų dovanoto būsto.“
Notarai pajuto antplūdį
Ženklų, kad turtingesni Lietuvos gyventojai mėgins išvengti papildomų
išlaidų, jau matyti, nors įstatymas įsigaliojo vos prieš keletą dienų.
„Ne vienam notarui jau teko atsakyti į klausimą, kaip reikėtų įforminti
brangaus turto ar jo dalies dovanojimą“, - neslėpė Lietuvos notarų rūmų
atstovas spaudai Aleksandras Matonis.
Tiesa, jis įspėjo, kad nekilnojamojo turto dovanojimo procesas masiniu
reiškiniu dar nevirto: „Daugelis notarų sakė tik konsultavę klientus.
Kita vertus, tiksli statistika bus tik kovo mėnesį, kai notarai pateiks
ketvirčio ataskaitas. Tada žinosime, kiek tokių sandorių patvirtinta.“
A.Matonis patvirtino, kad dovanojimo procedūra nėra brangi. Už šeimos
nariui, artimam giminaičiui nekilnojamojo turto dovanojimo akto
patvirtinimą - 50-80 litų.
Tačiau visa procedūra kainuos daugiau, nes notaras turi atlikti
užklausas bankuose, Registrų centre.
Mokesčių turi daugėti
Apskaičiuota, kad naujasis įstatymas galvosūkį sukels tik nedidelei
gyventojų daliai.
Registrų centro duomenimis, Lietuvoje priskaičiuojama 741 namas ir 4667
žemės sklypai, kurių vertė viršija milijoną litų. Daugiausia tokių
nekilnojamojo turto objektų - sostinėje ir pajūryje.
Advokatės J.Bieliauskienės manymu, tikslingiau būtų šį mokestį taikyti
nuo perpus mažesnės sumos: „Pirmiausia mokestis neturėtų būti didelis,
nes tai skatintų žmones kaupti turtą. Be to, reikėtų apmokestinti ir
antrąjį šeimos būstą, nes nemaža tikimybė, kad jis yra nuomojamas.“
Teisininkė įsitikinusi, kad socialiai teisinga būtų fiziniams asmenims
įvesti ir automobilių, ir žemės mokestį: „Kodėl valstybinėje žemėje
pastatytame daugiabutyje gyvenantys žmonės ir toliau neturėtų mokėti už
žemės nuomą? Ar tai teisinga kitų atžvilgiu?“
Tačiau, J.Bieliauskienės manymu, bet kuris mokestis neturi peržengti
sveiko proto ribų - tik tuomet nebus ieškoma, kaip jo išvengti.
Bus painiavos
Prabangos mokesčius skaičiuojanti Valstybinė mokesčių inspekcija
vadovausis Registrų centro atliktu masiniu vertinimu.
Ši nuostata gali sukelti ir nemažai painiavos, mat ne visada masinis
vertinimo būdas tiksliai parodo nekilnojamojo turto vertę.
Registrų centro interneto duomenų bazėje www.registrucentras.lt
kiekvienas norintis gali sužinoti, kiek vertas jo būstas, sodo namelis
ar žemės sklypas. Jei savininkas nesutinka su įvertinimu, iki kovo
31-osios privalo suskubti užginčyti šį vertinimą.
Tokiu atveju jis turės per tris mėnesius pateikti specialistų pagrįstą
individualų vertinimą.
Ginčai dėl nekilnojamojo turto įvertinimo - jokia naujiena. Pernai
Registrų centrui buvo pateiktos 247 apeliacijos, iš jų patenkintos
net 202.
Prabangos mokestį privalu sumokėti iki gruodžio 15-osios. Šie pinigai
pateks ne į savivaldybės, o į valstybės biudžetą.
Mokestį reikės mokėti tik už tą laikotarpį, kuriuo asmuo disponavo
turtu.
Tarkim, birželio 30-ąją brangaus turto įsigijęs asmuo ar šeima turės
mokėti prabangos mokestį ne už visus metus, o už likusius šešis einamųjų
metų mėnesius.
˙