Graikai ieškos dujų ir naftos

null
Iš esmės jau bankrutavusi Graikija turi vilčių pasipelnyti iš gamtos išteklių: šioje šalyje puoselėjami planai uždirbti iš dujų ir naftos.
Naftos siurbliai jau netrukus gali papuošti ir Graikijos kraštovaizdį.
Daugiau nuotraukų (1)
Neseniai prie pietinės Kipro pakrantės aptiktas didžiulis dujų telkinys, kuris galėtų salos gyventojų poreikį patenkinti mažų mažiausiai artimiausius 200 metų.
Nuo Kipro iki Graikijos – visai arti. Tad ne veltui Atėnai irgi suskato veikti.
Graikijos energetikos ministerija parengė tris koncesijas naftos ir gamtinių dujų telkiniams eksploatuoti. Atėnai tikisi, kad tuo susidomės didžiosios užsienio korporacijos.
Tiesa, jos kol kas neskuba: iki šiol atrasti telkiniai nėra tokie didžiuliai, kad būtų galima kalbėti apie milžinišką pelną.
Nepaisant to, geologiniai tyrimai parodė, kad daugelyje Graikijos žemyninės dalies regionų, taip pat ir pakrantėse, galėtų būti naftos ir gamtinių dujų telkinių.
Šiuo metu kaip tik parengta nauja tyrinėjimų programa, kuri padės nustatyti tikrąją padėtį. Tačiau Graikijos valdžia jau džiūgauja iš anksto.
„Naftos yra, tad mes turime kuo džiaugtis ir tikrai nenusivilsime”, – įsitikinęs Graikijos aplinkosaugos, energijos išteklių ir klimato pokyčių ministerijos valstybės sekretorius Giannis Maniatis.
Prie daug žadančių ir vilčių teikiančių regionų, kuriuose dabar turi prasidėti naftos ir gamtinių dujų paieškos, priklauso Patrų įlanka prie vakarinės Peloponeso pusiasalio pakrantės.
Geologiniai tyrimai rodo čia esant nemenką gamtinių dujų telkinį.
Antrasis regionas išsidėstęs prie Šiaurės Graikijos miesto Janinos. Spėjama, kad čia daugiau nei 4 tūkst. metrų gylyje po Epyro kalnais slypi 50–80 milijonų barelių naftos.
Toks spėjimas nėra laužtas iš piršto: palyginti netoliese esančioje kaimyninėje Albanijoje taip pat buvo aptikta naftos telkinių.
Trečiasis daug optimizmo teikiantis sektorius – jūroje prie Vakarų Graikijos miesto Katakolo esantis naftos telkinys. Jame, kaip manoma, slypi 3–4 milijonai barelių juodojo aukso.
Tai – palyginti nedaug: didžiausios pasaulio naftos eksportuotojos per dieną išgauna kur kas daugiau naftos. Tačiau ir ne taip mažai, kad nebūtų galima pamėginti šią naftą išsiurbti.
Tiesa, jos klodai driekiasi maždaug 2,4–2,6 kilometro gylyje ir buvo aptikti jau 1982 metais. Tuomet šis telkinys buvo pavadintas nerentabiliu, tačiau nuo to laiko pasikeitė ir naftos gavybos technika, ir juodojo aukso kainos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.