Neabejojama, kad, užuot atvėrę pinigines, turtingi gyventojai ims gudrauti. O kiaurą valstybės biudžetą papildyti turintys 30 milijonų litų liks tiktai įstatymų leidėjų svajonėse.
Bene paprasčiausia schema išvengti naujojo mokesčio – įstatymu nustatytą 1 milijono litų limitą viršijančią turto dalį padovanoti namiškiui ar artimam giminaičiui.
Taip elgtis nedraudžia jokie įstatymai, juolab kad būtina notaro paslauga nėra brangi – už tokio sandorio patvirtinimą tereikia sumokėti 50–80 litų.
Gali išvengti išlaidų
Praėjusių metų pabaigoje Seimas pritarė įstatymui, kuriuo apmokestinamas brangus nekilnojamasis turtas.
Reikės mokėti už vienai šeimai priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė viršija 1 milijoną litų.
Vieno procento dydžio metinis mokestis bus skaičiuojamas tik už tą turto dalį, kuri viršija įstatymu įteisintą ribą.
Tad 1,3 milijono litų vertės žemės, pastatų turinti šeima prabangos mokestį turėtų mokėti už 300 tūkstančių litų turto dalį. Per metus šis mokestis sudarytų 3000 litų.
Įstatyme numatyta, kad bus sumuojamas šeimos turtas. Šeima laikomi sutuoktiniai ir jų vaikai ar įvaikiai iki 18 metų. Būtent šioje nuostatoje specialistai ir įžvelgia išeičių, kaip pasiturinčiai šeimai išvengti papildomų išlaidų.
Geriausia išeitis – dovanoti
„Įstatyme yra įteisinta teisė dovanoti, tai galima daryti skaidant turtą į dalis.
Niekas nepasmerks žmogaus, panorusio padovanoti močiutei ar pilnamečiam sūnui, pavyzdžiui, 3/8 namo ar sklypo – būtent tiek, kiek turtas viršija milijono litų ribą”, – paaiškino advokatė Jūratė Bieliauskienė.
Manoma, kad dažniausiai ir bus pasirinktas dovanojimo būdas, nes brangaus turto pardavimas sukeltų nemažų problemų.
„Pirmiausia pati nekilnojamojo turto pardavimo procedūra yra gerokai brangesnė. Be to, pirkėjui gali tekti įrodyti, iš kur jis gavo pinigų brangiam pirkiniui”, – pažymėjo teisininkė.
Gali išvaryti tėvus?
Notaro honoraras už parduodamą turtą gali siekti net iki 20 tūkstančių litų. Tuo tarpu dovanojimo sutarties tvirtinimo įkainio maksimali riba yra 80 litų.
Tačiau J.Bieliauskienė perspėjo, kad bandymas išvengti mokesčių gali sukelti ir rūpesčių: „Pati esu susidūrusi su atveju, kai vaikai iškraustė tėvus iš jų dovanoto būsto.”
Notarai pajuto antplūdį
Ženklų, kad turtingesni Lietuvos gyventojai mėgins išvengti papildomų išlaidų, jau matyti, nors įstatymas įsigaliojo vos prieš keletą dienų.
„Ne vienam notarui jau teko atsakyti į klausimą, kaip reikėtų įforminti brangaus turto ar jo dalies dovanojimą”, – neslėpė Lietuvos notarų rūmų atstovas spaudai Aleksandras Matonis.
Tiesa, jis įspėjo, kad nekilnojamojo turto dovanojimo procesas masiniu reiškiniu dar nevirto: „Daugelis notarų sakė tik konsultavę klientus. Kita vertus, tiksli statistika bus tik kovą, kai notarai pateiks ketvirčio ataskaitas. Tada žinosime, kiek tokių sandorių patvirtinta.”
A.Matonis patvirtino, kad dovanojimo procedūra nėra brangi. Už nekilnojamojo turto dovanojimo šeimos nariui, artimam giminaičiui akto patvirtinimą notaras gali paimti 50–80 litų atlygį. Tačiau visa procedūra kainuos daugiau, nes notaras turi atlikti užklausas bankuose, Registrų centre.
Mokesčių turi daugėti
Apskaičiuota, kad naujasis įstatymas galvosūkį sukels tik nedidelei gyventojų daliai.
Registrų centro duomenimis, Lietuvoje priskaičiuojama 741 namas ir 4667 žemės sklypai, kurių vertė viršija milijoną litų. Daugiausia tokių nekilnojamojo turto objektų – sostinėje ir pajūryje.
Advokatės J.Bieliauskienės manymu, tikslingiau būtų šį mokestį taikyti nuo perpus mažesnės sumos: „Pirmiausia mokestis neturėtų būti didelis, nes tai skatintų žmones kaupti turtą. Be to, reikėtų apmokestinti ir antrąjį šeimos būstą, nes nemaža tikimybė, kad jis yra nuomojamas.”
Teisininkė įsitikinusi, kad socialiai teisinga būtų fiziniams asmenims įvesti ir automobilių, ir žemės mokestį: „Kodėl valstybinėje žemėje pastatytame daugiabutyje gyvenantys žmonės ir toliau neturėtų mokėti už žemės nuomą? Ar tai teisinga kitų atžvilgiu?”
Tačiau, J.Bieliauskienės manymu, bet kuris mokestis neturi peržengti sveiko proto ribų – tik tuomet nebus ieškoma, kaip jo išvengti.
Bus painiavos
Prabangos mokesčius skaičiuojanti Valstybinė mokesčių inspekcija vadovausis Registrų centro atliktu masiniu vertinimu.
Ši nuostata gali sukelti ir nemažai painiavos, mat ne visada masinis vertinimo būdas tiksliai parodo nekilnojamojo turto vertę.
Registrų centro interneto duomenų bazėje www.registrucentras.lt kiekvienas norintis gali sužinoti, kiek vertas jo būstas, sodo namelis ar žemės sklypas. Jei savininkas nesutinka su įvertinimu, iki kovo 31-osios privalo suskubti užginčyti šį vertinimą.
Tokiu atveju jis turės per tris mėnesius pateikti specialistų pagrįstą individualų vertinimą.
Ginčai dėl nekilnojamojo turto įvertinimo – jokia naujiena. Pernai Registrų centrui buvo pateiktos 247 apeliacijos, iš jų patenkintos net 202.
Prabangos mokestį privalu sumokėti iki gruodžio 15-osios. Šie pinigai pateks ne į savivaldybės, o į valstybės biudžetą.
Mokestį reikės mokėti tik už tą laikotarpį, kuriuo asmuo disponavo turtu.
Tarkim, birželio 30-ąją brangaus turto įsigijęs asmuo ar šeima turės mokėti prabangos mokestį ne už visus metus, o už likusius šešis einamųjų metų mėnesius.