Nuolaidų medžiotojų taikiklyje – jau netgi butai ir automobiliai

260 litų už 11,5 tūkst. litų vertės kuponą ir beveik 44 tūkst. litų kainuojantis automobilis atsieis pigiau. Tokiu pasiūlymu Lietuvoje susigundė penki pirkėjai.

Vos šimtas litų ir 10 tūkst. nuolaida butui – jūsų rankose. Tokius kuponus kol kas įsigijo 3 stogo virš galvos besidairantys žmonės.

Nors brangūs pasiūlymai – toli gražu ne kasdienė prekė ant virtualių lentynų, nuolaidų pardavėjai tikri, kad, išmokę vartotojus pirkti keliasdešimties litų vertės paslaugas, ilgainiui įpratins prisėdus prie kompiuterio išleisti didesnę sumą. Net jeigu ir pirkti internetu dar nėra taip įprasta.

Už 3032 eurus įsigyti 3800 eurų kainuojančią 17 dienų kelionę prie Karibų jūros. Tai siūloma estams.

Snieglentė už 130 latų, užuot mokėjus 220 latų. Tokį pirkinį buvo galima įsigyti Latvijoje.

Apie pusšimtį nuolaidų kuponų įsigijo ir lietuviai, panorę pasijusti „Boeing” orlaivio pilotu: už 300 litų vietoj 1000 litų jie galėjo išmėginti savo gebėjimus skrydžio treniruoklyje.

Pasiūlymą įsigyti nuolaidą automobiliui ar butui pirkėjams pateikęs grupinio apsipirkimo portalas beta.lt sulaukė daug dėmesio – galimybė įsigyti nuolaidą butui ar automobiliui patraukė net tuos, kurie apie tokį pirkinį nė negalvoja.

„Svarbu ne vien tai, kiek mūsų svetainių lankytojai įsigijo nuolaidos kuponų „Citroën C3” automobiliams ar „Eikos” siūlomiems naujos statybos butams.

Partneriai sakė, kad, akcijoms prasidėjus, daugelis potencialių pirkėjų kreipėsi į juos tiesiogiai, norėdami apie automobilį ir butus sužinoti daugiau, teiraudamiesi detalių”, – apie rezultatus pasakojo įmonių grupės „Cherry Media Group”, valdančios beta.lt ir grupinis.lt, generalinis direktorius Aldas Kirvaitis.

Šiai grupei priklauso ir cherry.lv Latvijoje bei cherry.ee Estijoje.

Nuolaidas butams ir automobiliams „Cherry Media Group” pirmiausia pasiūlė Lietuvoje.

„Kiek žinome, nuolaidas automobiliams Estijoje bandė siūlyti vienas smulkesnis grupinio pirkimo portalas. Atrodo, kad rezultatai irgi buvo neblogi”, – sakė A.Kirvaitis.

Todėl jis neatmeta, kad ilgainiui ant virtualaus prekystalio atsiras ne tiktai nuolaida, bet ir pats butas, automobilis ar prabangi vila.

„Niekada neatmesčiau tokios galimybės. Interneto prekyba plėtojama labai sparčiai ir neretai pasuka tokiomis kryptimis, kokių prieš metus ar dvejus patys nebūtume įsivaizdavę.

Tačiau suprantama, kad dešimtis ar net šimtus tūkstančių litų kainuojantys daiktai internetu parduodami palyginti nelengvai.

Juk retai kada sprendimą pirkti tokios vertės daiktą žmogus priima per vieną dieną, norisi ir gyvai apžiūrėti, pačiupinėti perkamą daiktą”, – kad užmojai vis dėlto turi ribą, pripažino A.Kirvaitis.

Vidutiniškai per vieną apsipirkimą beta.lt, grupinis.lt ir cherry.ee grupinių pirkimų portaluose išleidžiama suma yra apie 50–60 litų.

Latviškame cherry.lv ji kiek didesnė ir siekia 60–70 litų.

„Akcijos butams ar automobiliams veikia daugiau kaip įrankis atkreipti dėmesį – tiek į portalą, tiek į pasiūlymą pateikusią įmonę. Tokios akcijos nėra masinės, tad ir išskirtinių nuolaidų iš verslininkų tikėtis sunku.

Tačiau dėl kelių tūkstančių litų kainos pirkėjai jau apsisprendžia daug lengviau, tad matome dideles galimybes tuo pasinaudoti turizmo verslui, elektronikos ir buitinės technikos pardavėjams”, – aiškino kartu.lt projekto vadovas Artūras Mizeras.

Vidutinė kupono kaina rinkoje šiuo metu yra 40–50 litų, tačiau, pasak A.Mizero, pirkėjai džiugiai sutinka ir tūkstančio litų kainą siekiančias akcijas, dažniausiai iš turizmo srities.

„Tradiciškai domimasi grožio paslaugomis, laisvalaikio pramogomis. Stipriai jaučiame šventinio sezono įtaką, žmonės ima ieškoti dovanų, žaislų vaikams, kelionių įvairių švenčių proga”, – vardijo A.Mizeras.

Portalo gyvavimo metu – nuo praėjusio pavasario – pirkusių žmonių skaičius perkopė 30 tūkstančių.

Nuo vasaros pirkėjų skaičius kas mėnesį didėja apie 30 proc., taip pat dažniau pakartotinai apsiperka ir seniau pirkę vartotojai.

„Grupinių pirkimų portalai tampa vartais į elektroninę komerciją ir anksčiau internetu nepirkdavusiems žmonėms.

Juk geros kainos skatina pirkti, o pirkimo procesas paprastesnis nei tradicinėse elektroninėse parduotuvėse ir trunka vos minutę kitą.

Tikėtina, kad patenkinti grupinių pirkimų portale įsigyta paslauga ar daiktu žmonės drąsiau naudosis jomis ir ateityje”, – įsitikinęs A.Mizeras.

Lietuvoje veikia apie tris dešimtis grupinio apsipirkimo portalų, tad jų šeimininkai neriasi iš kailio norėdami patraukti klientus.

„Visa mūsų komanda iki šiol prisimena dieną, kai pasiūlėme kuponus, leidžiančius suteikti vardą žvaigždei. Suprantama, bevardei, iki tol turėjusiai tik numerį.

Ta galimybe pasinaudojo trylika romantiškai nusiteikusių beta.lt lankytojų.

Tad galime džiaugtis padėję suteikti vardus trylikai žvaigždžių”, – šypsojosi A.Kirvaitis.

Tokia romantiška dovana atsiėjo 114 litų.

Tiesa, didžiausio pirkėjų srauto sulaukė kur kas praktiškesnis pasiūlymas. „Mūsų lankytojai per vieną dieną įsigijo daugiau kaip 17 tūkstančių „Big Mac” sumuštinių iš „McDonald’s” restoranų”, – sakė A.Kirvaitis.

Latvijoje per dieną buvo nupirkta daugiau kaip 5300 bilietų į šokiruojančią „Bodies Revealed” parodą, o Estijoje rekordinis skaičius kuponų – 8300 – buvo įsigytas per akciją, surengtą su vienu iš kino centrų.

Nors apskritai Lietuvoje internetu daugiausia perka jauni vyrai, grupinio apsipirkimo portalo noriunoriunoriu.lt didžiausią klientų būrį sudaro moterys nuo 25 metų.

Šis portalas – pirmasis Lietuvoje, kuris siūlo viešbučių ir laisvalaikio paslaugas. Jis veikia šešis mėnesius.

„Labai džiaugiamės partnerių atsiliepimais, kad mūsų klientai gerokai skiriasi nuo kitų grupinių portalų. Jie viešbutyje išleidžia daugiau pinigų”, – aiškino Diana Šubelko.

Jei siūloma su nuolaida įsigyti poilsį dviem žmonėms iki 150 litų, kai tikroji jo kaina apie 300 litų, tokie kuponai išperkami akimirksniu. Nors, pasak D.Šubelko, sėkmė lydi ir parduodant nakvynę viešbučiuose, kurių nuolaidos nėra tokios didelės. Paprastai nuolaida siekia 7–55 procentus.

„Stengiamės, kad kiekvienas pasiūlymas būtų išskirtinis ir įdomus vartotojui.

Prieš jį skelbdami visada klausiame savęs: „Ar toks pasiūlymas man patiktų?”, o kartais nuvažiuojame ir į patį viešbutį, kad įsitikintume kokybe.

Buvo ir toks atvejis, kad po apsilankymo viename viešbutyje jo paslaugų tiesiog nepardavinėjome, nes poilsis ten nepatiko”, – pasakojo D.Šubelko.

Bene sėkmingiausias buvo pasiūlymas ilsėtis Palangos viešbutyje „Žalias namas”. Tuomet portalas pardavė poilsį 300 dviviečių kambarių.

Gerai sekėsi ir „Versmės” sanatorijai Birštone – per porą dienų buvo įsigyta per 70 kuponų, leidžiančių naudotis sanatoriniu gydymu, gauti nakvynę ir maitinimą.

„Praėjusį mėnesį padėjome viešbučiui „Trasalis” Trakuose išparduoti likusius laisvus kambarius, per porą dienų išpardavėme visus kuponus – 40 dviviečių kambarių, nors nuolaida buvo 32 proc.”, – džiaugėsi D.Šubelko.

Rinkos tyrimų bendrovės „AC Nielsen Baltics” direktorius Baltijos šalims

„Stebuklas neįvyko, prognozuotas interneto prekybos šuolis labai jau menkas. Priežasčių turbūt daug – nėra ypač didelės ir patrauklios pasiūlos, kainos interneto parduotuvėse reikšmingai nesiskiria nuo įprastinių, o žmonės mėgsta perkamą daiktą pačiupinėti.

Taip pat kyla bėdų dėl užsienio kalbų – ne visi drįsta naudotis užsieninėmis interneto parduotuvėmis. Be to, dalis vartotojų mėgsta tradicinį apsipirkimą ir vadina ji geru laiko praleidimu.

Kai apklausiame Lietuvos gyventojus telefonu ir internetu, gauname labai skirtingus rezultatus.

Pagal reprezentatyvios apklausos, kurios metu buvo apklausta 2000 visų regionų, kaimo ir miesto gyventojų, visų socialinių grupių žmonių, duomenis akivaizdu, kad internetu perka tik 26 procentai Lietuvos gyventojų.

Kas jie tokie? Tipiškas internetu perkančio žmogaus portretas – tai dažniausiai jaunas vyras, gyvenantis viename iš didžiųjų Lietuvos miestų.

Ypač daug vilniečių, linkusių išmėginti visas naujoves, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dirbančių visą darbo dieną, dažniausiai vadybininkais arba vidutinio rango vadovais, gaunančių kur kas aukštesnes nei vidutinės pajamas ir perkančių internetu bent kartą per savaitę.

Ši gyventojų apklausa buvo vykdoma 2011 metų birželį.

Apklausiant respondentus internetu, t.y. aktyvius interneto vartotojus, 63 proc. teigė, kad bent kartą yra pirkę internetu.

Būtina atkreipti dėmesį, kad net 37 proc. aktyvių interneto vartotojų sakė, kad nėra pirkę internetu. O tai – labai daug. Beveik trečdalis jų per artimiausius 6 mėnesius nesiruošia pirkti internetu – tai irgi daug.

Panašios tendencijos yra ir Latvijoje, ir net Estijoje, kurioje interneto sklaida yra didžiausia iš Baltijos šalių ir kurios gyventojai linkę išbandyti visas naujoves labiau nei kaimynai.

Internetinės apklausos metu buvo apklausta per 1500 respondentų 3 Baltijos šalyse. Apklausa atlikta 2011 metų rugsėjį.”