„Politikai turėtų normaliai apsvarstyti, ar tas eksperimentas
(perduoti šilumos ūkį privačioms bendrovėms - BNS) pasiteisino,
o jeigu ne - daryti atitinkamus sprendimus“, - pirmadienį Lietuvos
radijui sakė centrinio banko atstovas.
„Prisiminkime, kad prieš daugiau kaip 10 metų taip ir buvo -
šilumos ūkis priklausė „Lietuvos energijai“ ir buvo visiškai
integruotas į valstybinę energetinę sistemą, bet po to buvo
pradėtas eksperimentas - eksperimentas tiek su elektros ūkiu, kaip
žinome, tokia mirties kilpa įvyko, kai buvo išskaidyta,
privatizuota ir po to vėl teko, deja, grįžti į pradinę padėtį -
aišku, tos mirties kilpos metu kažkas visai neblogai pasišildė.
Lygiai taip pat su šilumos ūkiu - eksperimentas buvo padarytas, ir
dabar jau galime vertinti, ar jis pasiteisino. Mano kuklia nuomone,
kaip ekonomisto, yra argumentų, kodėl politikai turėtų grįžti
prie šito klausimo“, - kalbėjo R.Kuodis.
Pasak jo, vienas argumentų - faktas, jog ten, kur šilumos ūkį
kontroliuoja privačios bendrovės, šiluma kainuoja 15 proc. brangiau
nei kitur.
„Antras dalykas, ką mes pastebime Lietuvoje, kad tie privatūs
monopolijų valdytojai yra ganėtinai agresyvūs - labai agresyviai
elgiasi, jie kai kada perkasi įstatymus, kai kada daro kitus triukus,
kad apeitų reguliavimą - pavyzdžiui, perkant kurą, tą patį
biokurą iš su savimi susijusių įmonių ir tuomet reguliavimas
apeinamas, pelnai nusėda kažkurioje kitoje grandinėje, jie
vartotojams nematomi“, - sakė R.Kuodis.
Trečia priežastis, anot ekonomisto apsvarstyti idėją į
valstybės rankas grąžinti šilumos ūkį - „korupcinis rezginys
aplink monopolijas“.
„Iš esmės tos monopolijos pradeda šokdinti valdžią, o ne
atvirkščiai, kaip turėtų būti“, - sakė R.Kuodis.
Sostinės meras A.Zuokas, kurio pasiūlymai dėl šilumos ūkio
nuolat sulaukia premjero ir energetikos ministro kritikos, teigia
pritariantis tokiai idėjai - anot jo, visa sprendimų galia dėl
šilumos ūkio - nustatyti šilumos ūkio tarifus, gamybos kvotas ar
skirstyti paramą perėjimui prie biokuro - faktiškai yra
nacionalinio lygio.
„Šiandien savivaldybės nelabai turi svertų ir galimybių iš
esmės keisti šilumos ūkio situacijos be pritarimo ar supratimo
nacionaliniame lygmenyje“, - kalbėjo A.Zuokas.
Vilniaus meras kalbėjo, jog pavasarį siūlyta Vyriausybei
bendrai pirkti kurą visoms savivaldybėms - tiek biokurą, tiek dujas
iš Rusijos koncerno „Gazprom“, tačiau pritarimo nesulaukta.
„Mes, kaip savivaldybės atstovai, galime pasakyti, kad
Vyriausybė dažniausiai proteguoja ar prižiūri savo pavaldume
esančias įmones, pavyzdžiui, Lietuvos elektrinės atveju, kai jiems
duoda skirtingas gamybos kvotas, ar Vyriausybė nutaria paremti
šilumos ūkį, kur jų partijos atstovai vadovauja miestui, o
atvirkščiai padaro, kur yra kitų partijų atstovai. Vienose rankose
esantis šilumos ūkis leistų išvengti spekuliacijų ir pagaliau
būtų aišku, kas už ką atsako“, - kalbėjo Vilniaus meras.
Kreipėsi į Generalinę prokuratūrą
Energetikos inspekcija
(EI) pirmadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl
Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomos centralizuotą šilumą
tiekiančios įmonės „Vilniaus energija“ sąskaitų už šildymą.
Inspekcija įtaria, kad „Vilniaus energija“ galbūt pažeidė
viešąjį interesą.
Todėl Generalinės prokuratūros prašoma pradėti tyrimą, ar
nebuvo pažeistas viešasis interesas bei nustatyti, ar nebuvo
padaryta turtinė žala didelei daliai Vilniaus miesto šilumos
vartotojų, pranešė inspekcija.
Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyrius vedėja
Rūta Dirsienė BNS patvirtino, kad prokuratūra gavo inspekcijos
dokumentus.
„Dabar vadovai susipažins, bus paskirtas departamentas, kuris
nagrinės, ir prokuroras. Tikėtina, kad tai greitai bus nuspręsta“,
- teigė R.Dirsienė.
Atsižvelgdama į tyrimo dėl padidėjusio šilumos suvartojimo
Vilniaus mieste metu paaiškėjusias aplinkybes, inspekcija taip pat
kreipėsi į Konkurencijos tarybą, Kainų komisiją bei Vartotojų
teisių apsaugos tarnybą, prašydama jas inicijuoti ir atlikti
tyrimus.
Konkurencijos tarybos prašoma aiškintis, ar šilumos tiekėjas
laikosi konkurencijos reikalavimų ir nepiktnaudžiauja dominuojančia
padėtimi, taip pat ar šilumos ūkyje nėra ribojimo naujoms
įmonėms ar privatiems asmenims veikti rinkoje. Kainų komisijos
prašoma pradėti tyrimą dėl galimo licencijuojamos veiklos sąlygų
pažeidimo.
Vartotojų teisių apsaugos tarnybai inspekcija pateikė savo
tyrimo dėl padidėjusio šilumos suvartojimo Vilniaus mieste
medžiagą su įtarimais dėl šilumos tiekėjo galimai nesąžiningos
komercinės veiklos.
Energetikos inspekcija yra paskelbusi, jog „Vilniaus energija“
pažeidė teisės aktus - bendrovė sąskaitose nurodė skolą už
kurą, išrašė sąskaitas už ilgesnį laikotarpį nei leidžia
norminiai teisės aktai.
Inspekcija gruodį pradėjo tyrimą dėl didesnio nei įprastai
šildymo suvartojimo Vilniuje lapkričio mėnesį. Energetikos
ministerija teigė, kad šilumos suvartojimas lapkritį išaugo 17
proc., tuo tarpu „Vilniaus energija“ tvirtino, kad jis atvirkščiai -
sumažėjo.
Kai kurių Vilniaus daugiabučių namų gyventojų bendrijų
vadovai teigia, kad šilumos punktuose karšto vandens, naudojamo
šildymui, temperatūra nuotoliniu būdu padidinama 7-10 laipsnių.
„Vilniaus energija“ atmeta kaltinimus dėl didesnio šilumos
suvartojimo sąlyginai šiltą lapkritį.