Tarp klastočių – ir rankinės, ir rašikliai

Tarp muitininkų sulaikytų klastočių – daugiausia drabužiai, vaikiški žaislai, parfumerija ir medikamentai.

Populiarūs ir suklastoti aksesuarai – rankinės, piniginės, akiniai, laikrodžiai, avalynė, mobilieji telefonai bei jų priedai.

Nemažai tokių prekių įkliūva muitinėse. Tačiau kur kas daugiau jų kerta mūsų šalies sienas ir patenka į turgavietes ar interneto erdvę.

Lietuvoje galima įsigyti „Adidas”, „Chanel”, „Gucci”, „Nokia”, „Nike”, „Bakugan”, „Prada”, „Puma” ir kitais žinomais prekių ženklais papuoštų padirbinių.

Dažniausiai klastoti daiktai į Lietuvą keliauja smulkiomis pašto siuntomis. Didžioji dalis sulaikytų prekių būna užsakytos interneto parduotuvėse.

Pasak muitininkų, klastočių gamintojai pastaruoju metu darosi vis įžūlesni ir garsiais vardais ženklina net tokius daiktus, kurių teisėti gamintojai neturi savo asortimente.

„Klastotojai nuo prabangos prekių perėjo į pigesnių produktų rinką – maisto produktų, vaistų, kosmetikos”, – sakė su ne viena klastojimo byla susidūrusi advokatė Vilija Viešūnaitė.

Pasak jos, iš medikamentų paklausiausios viagros tabletės.

Įsigyti klastočių vartotojus traukia mažesnė kaina nei perkant vaistinėje ar parduotuvėje.

„Pirmiausia pralaimi pats vartotojas, jei jis perka nežinodamas, kad tai padirbinys. Žinoma, nukenčia ir prekės ženklo savininkas, mat jis netenka dalies pajamų.

Jei pirkėjas nusivylė produktu, tai meta dėmę ant gamintojo”, – aiškino advokatė.

Kai kuriems verslininkams pavyksta per teismą prisiteisti patirtus nuostolius.

Taip nutiko prancūziškų „Bic” rašiklių gamintojams. Kinijoje gaminti suklastoti rašikliai į Lietuvą pateko per Lenkiją. Jie buvo pardavinėjami „Iki” parduotuvėse.

Garsiais prekių ženklais naudojasi ir kai kurie kvepalų pardavėjai.

Tarkim, savo interneto svetainėje surikiavę neišsiskiriančio dizaino kvepalų buteliukus, greta publikuoja gerai žinomų kvepalų, neva tokio pat kvapo kaip ir jų siūlomi, buteliukų nuotraukas. Siūloma pasirinkti norimo kvapo atitikmenį, pažymėtą skaičiumi.

Pasak V.Viešūnaitės, tai yra mažų mažiausiai nesąžininga konkurencija.

Kosmetikos gamintojui „The Body Shop” ir jo atstovams Lietuvoje taip pat teko susidurti su klastotėmis.

Kai kurie produktai jau kelerius metus nebegaminami, tačiau internete galima rasti skelbimų, kuriuose vis dar siūloma jų įsigyti. Ir, žinoma, kur kas pigiau nei parduotuvėje.

Pasak „The Body Shop Lietuva” vadovės Skaistės Tarvydienės, pasitaiko, kad neteisėti pardavėjai prekiauja ir originaliais, tačiau pasenusiais gaminiais.

„Dažnai kopijuojama mūsų parengta informacija apie produktus, etikečių vertimai, imami produktų aprašai iš mūsų tinklalapio. Kartais neteisėti pardavėjai net siūlo apie produktą išsamiau paskaityti mūsų tinklalapyje”, – pasakojo parduotuvių tinklo vadovė.

Anot jos, į parduotuves kartais užsuka nepatenkintų klienčių – jos pyksta iš platintojų įsigijusios produktų, kurie nuvylė.

„Pirkėjai juk nežino, kad iš jų nusipirko ne originalą”, – aiškino S.Tarvydienė.

„The Body Shop” darbuotojai ne kartą patys įsigijo klastočių. Jie neslepia, kad neretu atveju atskirti padirbinį nuo originalo nebuvo taip paprasta netgi įgudusiai akiai.

Dažniausiai klastotojai gviešiasi populiariausio šio kosmetikos gamintojo produkto – kūno sviesto.

Tiesa, pasak S.Tarvydienės, šis produktas traukia ir teisėtus gamintojus. Kai kuriose parduotuvėse galima pamatyti kūno sviestą labai panašioje kaip „The Body Shop” pakuotėje, kurią puošia ir panaši etiketė.

„The Body Shop” apskaičiavo, kad dėl nelegalios prekybos jų apyvarta susitraukia apie 20–30 procentų.

„Suomijoje ir Estijoje nelegali prekyba tikrai ne tokio masto. Gal apsukrumas – lietuvių būdo bruožas?” – svarstė S.Tarvydienė.

Suklusti ir akyliau stebėti rinką teko ir medicininiu įrenginiu „Kosmodisk Classic” ne pirmus metus prekiaujančiai bendrovei „Studio Moderna”.

Pasak šios bendrovės atstovės Ramintos Kadūnienės, klastočių pastaraisiais metais vis dažniau galima įsigyti ne tiktai turgavietėse, bet ir grupinio apsipirkimo portaluose.

„Dėl to labiausiai nukenčia klientas, nes neoriginalus ir nekokybiškas gaminys gali pakenkti jo sveikatai.

Klastočių platintojai nesuteikia gaminiui garantijos, išbandymo laikotarpio, neatsako už jo saugumą.

Klientai, manydami, kad tai tikrai originalus rinkinys, gana greitai nusivilia jo kokybe ir prekės ženklu, nes dažniausiai padirbiniai nesuteikia rezultato, kurio tikėjosi klientas”, – aiškino R.Kadūnienė.

Klastotės į Lietuvą dažniausiai keliauja iš Kinijos, Indijos, Taivano, Honkongo, Singapūro. Siuntų iš šių šalių pastaraisiais metais padaugėjo 4 kartus.

Pasak muitininkų, labiausiai įsigydamas padirbinį nukenčia pats pirkėjas. O vartodamas suklastotą kosmetiką ar vaistus ilgainiui jis dėl sveikatos sutrikimų turi kreiptis į medikus.

Klastočių pardavėjui gresia administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Taikant baudžiamąją atsakomybę, yra numatoma griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Muitinės pareigūnai 2011 metų sausio–lapkričio mėnesiais nustatė 326 atvejus, kai asmenys gabeno prekes, įtariama, pažeidžiančias intelektinės nuosavybės teises.

Palyginti su 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu (tuomet nustatytas 181 atvejis), nustatyta beveik 2 kartus daugiau atvejų. Tiesa, suklastotų prekių skaičius triskart sumažėjo.

2011 m. sausio–lapkričio mėnesiais muitinės pareigūnai sulaikė 191 tūkst. vnt., kaip įtariama, suklastotų prekių. Palyginti su 2010 metų atitinkamu laikotarpiu (731 tūkst. vnt.), sulaikytų prekių sumažėjo 3 kartus.