"Visi kaltinimai dėl bandymų
parduoti daugiau šilumos, parduoti naktį šilumą, reguliuoti kažką
– tokių faktų nėra nustatyta. Visa tai buvo tam tikros
spekuliacijos, kurios daug ką suklaidino ir sukėlė nemažai
diskusijų", - sakė A.Zuokas.
Šiose išvadose nėra rasta jokios
centralizuotai šilumą Vilniui tiekiančios „Vilniaus energijos“
kaltės dėl lapkritį išaugusių šilumos kainų.
Savivaldybės komisija negali
paaiškinti, kodėl sąskaitos už šilumą lapkritį išaugo 507
namuose Vilniuje iš maždaug 6,4 tūkst. Vilniaus namų, pareiškė
Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius, pristatydamas savivaldybės
atlikto tyrimo rezultatus.
„507 pastatuose sąskaitos buvo
didesnės vidutiniškai 28 proc., ir to niekaip negalima paaiškinti“,
- sakė R.Adomavičius.
Bet jis patikslino, kad centralizuotą
šilumą tiekiančios „Vilniaus energijos“ kaltės dėl to negali
būti. Pasak jo, labiausiai tikėtina yra tai, kad prastai dirbo namo
prižiūrėtojas.
„Mūsų duomenimis, „Vilniaus
energija“ nekalta, nes šilumos punktų valdymo iš
centrinio pulto nebuvo. Tai konstatavo dvi audito bendrovės. Tų
namų viduje daug problemų“, - sakė jis.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad beveik
visuose namuose šildymo pasikeitimus galima paaiškinti kitais
būdais.
„1,9 tūkst. namų šilumos
suvartojimas lapkritį buvo mažesnis nei 2010 metų lapkritį. 1,2
tūkst. namų šilumos suvartojimas padidėjo iki 10 proc., tai
visiškai nėra joks nukrypimas. Daugiau kaip 10 proc. šilumos
suvartojimas augo tik 997 pastatuose, iš jų 490 pastatuose tai
įvyko dėl neteisingai deklaruoti karšto vandens vartojimo“, -
sakė R.Adomavičius.
Pasak Lietuvos energetikos konsultantų
asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, kuris dirbo
savivaldybės komisijoje, minėti 507 namai naudojo 13 proc. Vilniuje
lapkritį suvartotos šilumos. Jo nuomone, tyrimą, kas vyko šiuose
namuose, turėtų atlikti Valstybinė energetikos inspekcija.
„Visuose kituose pastatuose yra
techniškai, logiškai nusakomos priežastys ar skaičiais
patikrinamos priežastys.
Padidėjimą 507 namuose galėjo lemti
daug priežasčių. Didelė dalis namų yra nauji, o pernai daugiau butų
buvo apgyvendinti nei užpernai. Galėjo lemti ir klimato
sąlygos“, - sakė V.Lukoševičius. Be to, pasak jo, galėjo būti,
kad nuo lapkričio pradėję dirbti nauji namų prižiūrėtojai
nesugebėjo tinkamai prižiūrėti šių namų šildymo sistemų.
Pasak jo, savivaldybė nerado įrodymų,
kad „Vilniaus energija“ lapkritį nelegaliai naudojo nuotolinę
šildymo sistemą.
„Dėl tiesioginio
nuotolinės sistemos panaudojimo gauti atsakymai iš pačios bendrovės „Vilniaus
energija“ – ji tvirtina, kad 2011 metų lapkričio mėnesį
nebuvo naudota sistema, tai patvirtina jų samdytas auditorius.
Valstybinė energetikos inspekcija kol kas neturi išvadų. Todėl
konstatuojame, kad nėra įrodymų, jog nuotolinio valdymo sistema
buvo naudojama“, - sakė V.Lukoševičius.
Vilniaus meras Artūras Zuokas sakė,
kad atsakomybė dėl didesnių šilumos kainų tenka ne jo
vadovaujamai savivaldybei, o Vyriausybei, nes augantį šilumos tarifą lėmė
augančios dujų kainos, kurias, pasak A.Zuoko, Vyriausybė žadėjo
sumažinti. Taip pat, pasak jo, Vyriausybė nedėjo pakankamai
pastangų modernizuoti daugiabučių bei plėsti biokuro naudojimą
šildant namus.
„Tai čia ir kalbėkim apie
atsakomybę. Pagal Energetikos įstatymą, praktiškai visa
kompetencija ir sprendimo teisė sukelta į Vyriausybės lygmenį.
Energetikos ministerija formuoja, koks kuras bus naudojimas. Didelė
atsakomybė tenka Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės
komisijai, nuo kurios principingo darbo priklauso, koks šilumos
tarifas bus Lietuvoje. Ir Valstybinei energetikos inspekcijai - jos
pajėgumus Vyriausybei siūlytume didinti, nes Vilniuje dirba tik du
inspektoriai. Neįmanoma, kad jie patikrintų visus namus prieš
šildymo sezoną, patikrinimas fiktyvus.
O savivaldybė kompetencija – tik
organizuoti vartotojų aprūpinimą, be jokių sąlygų ir finansų
priimti sprendimus, kaip tai daryti.
Premjero Andriaus Kubiliaus ir
energetikos ministro Arvydo Sekmoko pareiškimus vertinu kaip
melagingus, klaidinančius visuomenę ir bandančius nukreipti dėmesį
nuo tos atsakomybės, kurią privalo vykdyti ministras pirmininkas ir
Energetikos ministerija“, - skundėsi A.Zuokas.
Jis sakė, kad Vyriausybė
nereaguoja į Vilniaus miesto savivaldybės siūlymą daugiau biokuro
naudoti Vilniui šildyti.
„Lietuvoje bendra centralizuoto
šildymo galia 8900 megavatų (MW). Deja, tik 400 MW, arba 4,5 proc.,
yra gaminama naudojant biokurą. Vyriausybės pastangomis
įrengta tik 20 MW galios biokuro. Nors buvo daug pareiškimų, kad
reikia didinti nepriklausomybę nuo Rusijos ir importuojamų dujų“,
- dėstė A.Zuokas.
Pasak jo, reaguojant į energetikos
inspekcijos prieštaravimus, kad „Vilniaus energija“ sąskaitose
neteisingai aprašo šilumos tarifo dalis, sąskaitos už šilumą
forma bus tvirtinama Vilniaus miesto savivaldybės.
Ankstesnio šilumos kainų tyrimo, kurį
atliko Valstybinė energetikos inspekcija, išvados „Vilniaus
energijai“ buvo nepalankios, inspekcija kreipėsi į prokuratūrą
ginti viešąjį interesą.
Sąskaitos už lapkričio mėnesį buvo
pateiktos vidutiniškai 11,5 proc. didesnės, nei tos, kurios buvo
pateiktos už 2010-ųjų lapkričio mėnesį, nustatė Valstybinė
energetikos inspekcija. Pernai lapkritį oro temperatūra buvo
vidutiniškai tik 0,4 laipsnio didesnė, nei užpernai lapkritį.
Tačiau namams šildyti „Vilniaus
energija“ pagamino 2,4 proc. daugiau šilumos. Neatitikimas
susidarė dėl to, kad į sąskaitas buvo įrašytos kelios
paskutinės spalio mėnesio dienos, lrytas.lt nurodė inspekcija.
Savo išvadose inspekcija pabrėžia,
kad kai kuriuose daugiabučiuose namuose sąskaitos už šildymą
lapkritį, palyginti su ankstesniu lapkričiu, išaugo iki dvejų
kartų. To priežastis, anot inspekcijos, - tai, kad „Vilniaus
energija“ skubotai perdavė daugiabučių šilumos punktus kitiems
prižiūrėtojams spalio gale, taip pat tai, kad ji galimai panaudojo
nuotolinę šilumos punktų valdymo sistemą.
Premjeras Andrius Kubilius padėtį
Vilniaus mieste pirmadienį pavadino „skandalinga“. Pasak jo,
išaugusių sąskaitų problemą galėjo nulemti tai, kad antroje
spalio pusėje centralizuotai šilumą tiekianti bendrovė „Vilniaus
energija“ pakeitė šilumos punktų priežiūrą.
Savo ruožtu „Vilniaus energijos“
komercijos direktorius Rimantas Germanas premjero kaltinimus
lrytas.lt vadino prasilenkiančius su realybe.