Iš laikinojo „Snoro“ administratoriaus nesulaukę žinių, kada atgaus jiems priklausančius pinigus, investuotojai kreipiasi į teismą. Pretenzijas reiškia ir „Snoro“ obligacijų bei indėlių sertifikatų įsigijęs 161 gyventojas. Indėlių ir investicijų draudimui jie pateikė bendrą pretenziją išmokėti draudimą už indėlių sertifikatus ir obligacijas. Bendra reikalaujama draudimo išmoka siekia 10 milijonų litų. Tačiau pagal įstatymą, indėlių ir investicijų draudimu obligacijos ir sertifikatai nėra draudžiami.
Šiaulietis verslininkas Vaidas Leparskas už nemažą sumą buvo įsigijęs „Snoro“ obligacijų. Paskelbus banko bankrotą, vyrui gresia netekti visų investuotų pinigų, nes draudimo išmoka nei už obligacijas, nei už indėlių sertifikatus nepriklauso. Kartu su dar šimtu šešiašdešimt kitų „Snoro“ kreditorių, Vaidas indėlių ir investicijų draudimui pareiškė pretenziją. Snoro kreditorių grupė prašo išmokėti 100 tūkstančių eurų asmeniui siekiančias draudimo išmokas. Bendra reikalaujama išmokų suma apie 10 milijonų litų.
„Aš pirkau rugpjūčio gale, bet yra žmonių, kurie pirko lapkričio pradžioje. Paskutinėmis dienomis dar buvo platinamos obligacijos. Bendromis jėgomis bandome išsikovoti, kad atgautume kažkiek savo pinigų“, - sakė verslininkas Vaidas Leparskas.
Įstaiga „Indėlių ir investicijų draudimas“ vilčių kreditoriams neteikia – įstatyme numatyta, kad indėlių serfitikatai ir obligacijos nedraudžiamos. Susigrąžinti pinigus jie gali tikėtis taip pat kaip ir kiti kreditoriai – vykdant bankroto procedūrą.
„Aš rekomenduočiau visiems investuotojams užpildyti kreditorinio reikalavimo formą ir pateikti „Snoro“ banko bankroto administratoriui. Ir tikėtina, kad kažkokia dalis pinigų bus atgauta“, - kalbėjo „Indėlių ir investicijų draudimo“ direktorius Raimundas Žilinskas.
Pinigų neatgauna ir šimtai smulkiųjų investuotojų, ketinusių tapti banko akcininkais, todėl „Snorui“ gresia vienas didžiausių ieškinių. Daugiau kaip pusketvirto šimto investuotojų per teismą sieks atgauti už neišplatintas akcijas sumokėtus milijonus.
Norėdamas padidinti įstatinį kapitalą, 2010 metų gruodį „Snoras“ nusprendė išplatinti 380 milijonų litų vertės banko akcijų emisiją. Smulkiesiems investuotojams pasiūlyta įsigyti akcijų už daugiau kaip 25 milijonus. Per metus „Snoras“ turėjo gauti Lietuvos banko leidimą didinti įstatinį kapitalą, tačiau lapkričio 16 dieną vyriausybei nacionalizavus banką, toks leidimas nebuvo duotas.
„Reiškia akcijos taip ir neatsirado, ir tie žmonės netapo „Snoro“ akcininkais. Norėjo tapti prieš metus, bet taip ir netapo. Tai pagal mūsų įstatymus, pinigai už neregistruotą emisiją akcijų, turėjo būti jiems nedelsiant grąžinti. Ir taip būtų įvykę, jei ta situacija būtų klosčiusi be bankroto. Bet kadangi buvo iškeltas „Snoro“ bankrotas, tie pinigai taip ir nepasiekė žmonių“, - teigė Investuotojų asociacijos valdybos narė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.
Akcininkais netapę ir pinigų neatgaunantys smulkieji investuotojai ne kartą kreipėsi tiek į laikinąjį „Snoro“ administratorių, tiek į bankroto administratorių, tačiau iki šiol jokio atsakymo negavo. Apmaudo investuotojai neslepia ir dėl Lietuvos banko bei Vyriausybės veiksmų.
„Bankas „Snoras“ visus savo tokius produktus investicinius platino iki pat paskutinės minutės. Tai į mus irgi yra kreipęsi nemažai žmonių, kurie obligacijas, indėlių sertifikatus nusipirko 15 ir net 16 dieną. Tai tokiomis dienomis neabejotinai buvo žinoma ir Lietuvos bankui, ir Vyriausybei apie tai, kokios yra kilusios problemos. Ir jeigu būtų buvę atskleisti šie duomenys anksčiau, neabejotina, kad tokių nukentėjusių, kurie neturi jokios išeities, būtų tikrai mažiau“, - kalbėjo Investuotojų asociacijos valdybos narė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.
Nors oficialiai bankas „Snoras“ nebedirba, prie jo būriuojasi žmonės... baiminasi, kad į banką investuotų lėšų nebeatgaus. Vilnietė Albina – jau daug metų „Snoro“ akcininkė. Moteris sako akcijų įsigijusi dar tada, kai bankas tik kūrėsi.
„Dabar paskambinau, įdomu, kaip tos akcijos, ar yra kiek nors pinigėlių ar nebėra. Pensininkui vis tik reikėtų tų pinigėlių. Kada bankas kūrėsi, mes labai reikalingi buvom... tai dabar įdomu, ar tų pinigų kažkiek yra ar nebe“, - kalbėjo vilnietė Albina.
Vilnietei kartu su visais kitais akcininkais, pirkusiais indėlių sertifikatus ar laikusiais didesnius indėlius teks stoti į vieną eilę ir tikėtis, kad vykdant bankroto procedūrą, pinigų dar liks.