Palangiškiai sėkmingai kovoja už teisę atsijungti nuo centrinio šildymo, jų sąskaitos sumažėjo perpus

Linas Jegelevičius
Kol Seimo pirmininkė Irena Degutienė deda viltis į prokurorus, kad jie išaiškintų vilniečiams už lapkritį pateiktų didelių šildymo sąskaitų mįsles ir tikisi, kad Generalinės prokuratūros tyrimas gali duoti pagrindo nutraukti ilgametę Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutartį su Prancūzijos koncernu „Dalkia“, Palangos daugiabučio gyventojai teismuose sėkmingai kovoja už teisę išvis atsiskirti nuo šilumos tinklų.
Nuo centrinio šildymo atsijungęs Vytauto g. 122 daugiabutis Palangoje.
Daugiau nuotraukų (1)
Palangos Vytauto g. 122 esančio daugiabučio gyventojai yra pirmieji šalyje atsisakę centralizuotų „Litesko“ paslaugų – jie šilumai įrengė dujų katilą. Atsijungus nuo šilumos monopolininko, gyventojų sąskaitos už šilumą sumažėjo perpus.
“Litesko“ priklauso didžiausiai Europoje energetikos paslaugų kompanijų grupei „Dalkia“. „Litesko“ šilumą tiekia 8 šalies savivaldybėms. “Dalkia“ įmones Lietuvoje valdo žmonės, susiję koncernu ICOR (anksčiau vadinosi „Rubicon group“).
Teismas „Litesko“ skundo netenkino
Palangiškiai dar 2000-aisiais parengė reikalingą techninę dokumentaciją atsijungti nuo centralizuotų „Litesko“ šilumos tinklų ir įsirengti dujinį autonominį butų šildymą. Bet tokiems gyventojų ketinimams Palangos miesto savivaldybė pritarė tik po dešimtmečio.
Tačiau „Litesko“ nesiruošė lengvai pasiduoti – šilumos įmonė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (KAAT) apskundė Palangos miesto savivaldybę, kad ši, „Litesko“ tvirtinimu, neteisėtai pritarė minėto daugiabučio bendrijos parengtam šildymo inžinerinių tinklų pertvarkymo projektui ir išdavė statybos leidimą darbams vykdyti.
Teismas pačioje metų pabaigoje šį skundą atmetė. „Litesko“ turi teisę apskųsti šio teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui.
Priimdamas palankų daugiabučio gyventojams sprendimą, teismas pažymėjo, kad, priėmus naujosios redakcijos Statybos įstatymą, pastatų inžinerinių sistemų rekonstravimo procedūra tapo liberalizuota.
„Priešingai negu numatė ankstesnis Statybos įstatymas, dabar tokie pertvarkymai laikomi paprastuoju remontu, kuriam jau nebereikalingas net statybos leidimas, pakanka tik savivaldybės administracijos rašytinio pritarimo. Naujajame įstatyme nurodyta, kad tokiam pertvarkymui nebūtinai reikalingas netgi projektas; kai kuriais atvejais pakanka turėti tik pastato paprastojo remonto aprašą pertvarkant pastato inžinerines sistemas,“ – pažymėjo KAAT teisėja Eglė Kiaurakytė.
Svarbus sprendimas visoms namų bendrijoms
Palangos savivaldybę teisme atstovavęs Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Korsakas jau skelbia pergalę.
„Tai yra labai svarbus sprendimas miesto savivaldybei ir namo bendrijos gyventojams, nes teismui nusprendus, kad savivaldybė neteisėtai išdavė statybos leidimą, būtų reiškę, kad bendrija neteisėtai atsijungė nuo centralizuotų miesto šilumos tinklų.
Vadinasi, „Litesko“ būtų suteiktas juridinis pagrindas per teismus reikalauti, kad namas vėl būtų prijungtas prie centralizuoto šildymo,“ – sakė jis.
Kitose savivaldybėse nuo šilumos įmonės tinklų pavyko atsijungti atskiriems butams, bet ne visiems namo gyventojams. Tiesa, iš 12 Palangos daugiabučio butų vieno buto gyventoja nesutiko atsijungti nuo „Litesko“. Tačiau teismas nurodė, kad vienos gyventojos prieštaravimas negali kliudyti visos bendrijos siekiui.
V. Korsakas įsitikinęs, kad, kad teismo sprendimas paskatins ir kitas kurorto bei šalies daugiabučių bendrijas drąsiau ryžtis atsijungti nuo šilumos monopolininkų.
Džiaugiasi pertvarkę šildymo sistemą
Vytauto g. 122 namo bendrijos pirmininkas Vytautas Ajauskas sako, kad visi namo gyventojai džiaugiasi nusikratę centralizuotos šilumos tiekėjo.
„Mano butas yra dvejų kambarių. Kai šilumą tiekė „Litesko“, žiemos mėnesiais šildymo sąskaitos per mėnesį siekdavo 600-700 litus, o spalį – 350 litų. Pertvarkius šilumos sistemą į dujinę, šį šildymo sezoną sąskaita už du mėnesius tesiekė 350 litų,“ – teigė palangiškis.
Kitas namo gyventojas Kazys Paulius, taip pat džiaugiasi atsikratęs „Litesko“.
„Anksčiau už 68 kvadratinių metrų trijų kambarių buto šildymą, „gyvatuką“ ir elektrą gruodžio mėnesį mokėdavau šiek tiek daugiau kaip 900 litų, šį gruodį – pusę šios sumos. Puiku, kad esi tikras šeimininkas namuose – šilumą reguliuoji pats“, - sakė K. Paulius.
Namo gyventojai yra patenkinti ir dujinę šildymo įrangą prižiūrinčios UAB „Termoservisas“ paslaugomis.
„Man didžiausia pergalė yra ne prieš „Litesko“, o prieš pertvarkai priešinusių namo gyventojų konservatyvų mąstymą. Daugiausiai vyresnio amžiaus gyventojai bijojo imtis iniciatyvos ir laukė, kad valdžia pažabos „Litesko“. Dabar visi tapome pavyzdžiu ne tik kitoms Palangos bendrijoms, bet ir šalies daugiabučių bendrijoms. Neatsiginu skambinančiųjų, prašančių pasidalinti mūsų kovos prieš „Litesko“ praktika,“ – sakė V.Ajauskas.
Palangiškių šiluma – viena brangiausių šalyje
Prancūzų kapitalo bendrovės pozicijas kurorte ėmė klibinti naujas miesto meras Šarūnas Vaitkus. Jo iniciatyva, savivaldybės naujoji taryba skyrė lėšas atlikti „Litesko“ auditui. 2011-ųjų metų gale buvo atrinkta teisinė bendrovė, kuriai bus patikėti audito darbai.
Palangos savivaldybė yra pateikusi dvi paraiškas katilinių, kurios naudotų biokurą, finansavimui. Paskaičiuota, kad pastačius Palangoje katilinę, šilumos kaina sumažėtų 6 сentais už kilovatvalandę.
Dabar Palanga įeina į dešimtuką šalies savivaldybių, kurios moka daugiausiai už šilumą – 30,48 ct/kWh.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.