Jeigu būtume užtikrinti savo sėkme, galbūt po kelis skundus rašytume į Lietuvoje veikiančias institucijas, ginančias vartotojų teises ir ieškotume tik mums palankios teisybės. Tačiau nesikreipiame ten vos tik panorėję, nes žinome, jog tai atims daug laiko, skundo nagrinėjimas bus uždaras, o ir neaišku, ar pabaiga bus palanki mums.
Tačiau emocijos verda čia ir dabar. Ką daryti? Tuomet griebiamasi „skęstančiojo šiaudo“ ir reiškiamas pyktis greičiausiai prieinamose priemonėse. Viena iš populiariausių šiuo metu – skundai internete. Jiems yra sukurti specialūs tinklalapiai, su kasdien talpinamais dešimtimis skundų, kuriuos skaito tūkstančiai svetainės lankytojų. Žmonės čia lieja savo įtūžį ant ko tik nori.
Dabar tampa mada – šaukti visam pasauliui apie patirtą skriaudą ir vaidinti labai nukentėjusį. Ir tai dar ne viskas. Skundų rašymas įspėja kitus apie galimą „pavojų“, o skundą perskaitę tūkstančiai žmonių komentaruose pritaria teigdami: „reikia saugotis šito sukčiaus“, „ačiū, kad perspėjai, daugiau ten nesilankysiu“.
Negi nepaglosto savimeilės sulaukti pritarimai ar jausmas, jog „išgelbėjai kitus“? Tai tampa ne tik pasiguodimo būdas, bet ir savotiškas dėmesio sulaukimas. Akivaizdu, jog skundai internete yra „ant bangos“ ir ši klestinti naujovė verčia neatsilikti nuo mados — skųstis, skųstis ir dar kartą skųstis.
Vos tik išpopuliarėjo virtualus pasaulis, tapo aišku, jog internetas - puiki priemonė ir apgaulėms. Tūkstančiai sukčiavimų ir nusikaltimų yra padaromi būtent virtualioje erdvėje. Melas klesti.
Neišimtis - ir internetiniai skundai. Perskaitę skundą dažniausiai visi pradeda gailėti nukentėjusiojo ir smerkia tą, kuris drįso taip niekingai pasielgti. Bet niekada nepagalvoja, kad tas, kuris drįso taip „niekingai“ pasielgti, galbūt ir tapo labiausiai nukentėjęs.
Skundai internete gali būti puiki priemonė apkaltinti kitą asmenį, nesvarbu ar jis kaltas, ar ne.
Kodėl tai naudinga? Įsivaizduokite, jog aplinkui turite panašia veikla užsiimančių įstaigų, kaip ir jūsų įmonė. Jie jums – savotiški konkurentai. Kodėl gi nepasinaudojus galimybe viešai apšmeižti konkurentus, siekiant sau naudos? Juk mūsų visuomenė ypač patikli, todėl dažnas, perskaitęs skundą, stengsis būti atsargesnis: vengs apkaltinto asmens, nesinaudos įmonės paslaugomis ar nepirks prekių. Taigi skundikas gauna naudos. Vadinasi, kerštas pavyko — konkurentui ar senam priešui pakenkta.
Viešam apskundimui suteikiamos visos galimybės be didelių suvaržymų ar numatomų bausmių. Pavyzdžiui, skundai.lt tinklalapyje skundą parašyti gali bet kas, nes prašoma tik tokių skundo pareiškėjo duomenų: vardo, miesto ir amžiaus. Nereikia būti labai protingam, jog gudraudamas parašytum išgalvotus duomenis ir taip išsaugotum savo anonimiškumą.
Skundų tinklalapyje teigiama, jog administracija neatsako už pateiktą informaciją. Taip išeina, jog galima rašyti ne tik tiesą, bet ir melą – juk vis tiek niekas to nepatikrins. Kažin ar kada nors buvo tikrinama pateikta informacija pagal IP ir nustatytas tikrasis asmuo, kuris rašė skundą.
Taigi kyla paprastas klausimas: kas kontroliuoja parašytus skundus internete? Kas užtikrina kiekvieno iš mūsų saugumą, kad nebūsime apkaltinti be priežasties? Atrodo, jog niekas neprisiima tokios atsakomybės. Ir niekas nesigilina, nenori ir nemoka atskirti to, kur tiesa, kur melas.