„Visą tyrimo medžiagą perdavus kitoms valstybės institucijoms ir prašydami jas pradėti
atitinkamus tyrimus (Generalinei prokuratūrai,
Konkurencijos tarybai, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai,
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai) inspekcija laikosi pozicijos neteikti jokių komentarų,
kurie gali įtakoti tolimesnio tyrimo eigą“, - tokį energetikos inspekcijos viršininko Rimgaudo Špoko sprendimą lrytas.lt e.paštu atsiuntė jo atstovė.
Tyrimai buvo pradėti paaiškėjus, kad lapkričio mėnesį, kurio oro vidutinė temperatūra buvo beveik tokia pati, kaip ir užpraeitų metų lapkritį, kai kuriuose daugiabučiuose šilumos buvo suvartota gerokai daugiau, nei prieš metus.
Energetikos ministerijai pavaldi inspekcija savo tyrimo išvadose aprašė, jog esminės priežastys, dėl ko lapkritį Vilniuje buvo naudota daugiau šilumos, buvo dvi. Tai - spalio gale skubotai kitų įmonių priežiūrai perduoti šilumos punktai, dėl ko nebuvo pasirengta tinkamai juos prižiūrėti. Taip pat galimas daugiabučių šildymo sistemų nuotolinis valdymas, nors tai draudžia įstatymai.
Remdamasi tyrimo išvadomis ji kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ginti viešąjį interesą, kurį, inspekcijos teigimu, pažeidžia „Vilniaus energija“.
Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė priešingas išvadas. Pasak jų, šilumos punktų priežiūros perdavimas vyko sklandžiai, įrodymų, kad nuotolinė šilumos punktų valdymo sistema buvo naudojama, nėra.
Pasak tyrimo, sunkiai paaiškinama tik tai, kodėl išaugo šilumos vartojimas maždaug dešimtadalyje Vilniaus daugiabučių. Tačiau, pasak komisijai vadovavusio miesto vicemero Romo Adomavičiaus, dėl šio padidėjimo kalta yra ne „Vilniaus energija“, o patys namai.
Pristatant išvadas Vilniaus meras Artūras Zuokas viešai apkaltino energetikos inspekciją, kad ši neva pakluso Vyriausybės sprendimui ir pateikė tokią nuomonę, kokios prašė politikai.