BNS paklaustas, ar bendros Europos Sąjungos (ES) valiutos
neturėjimas padėjo Švedijai per euro krizę, ministras atsakė, kad
pirmiausia būtent euro atsiradimas atnešė naudos.
„Mes gavome labai daug naudos iš euro, jo ir neturėdami. Jei
palygintume su alternatyva - buvau premjeras nuo dešimtojo
dešimtmečio pradžios, todėl turiu pagrindo apie tai kalbėti -
Europoje dešimtojo dešimtmečio pradžioje devalvacija vykdavo kas
dvi savaites ar panašiai. Tai buvo visiška valiutinė suirutė“, -
kalbėjo C.Bildtas.
„Patekome vėl į labai sunkią krizę, bet buvo monetarinis
stabilumas. Tai be galo naudinga tiek turinčioms eurą šalims, tiek
jo neturinčioms. Tuo aspektu tai naudinga mums. Naudą atnešė ir
prekybos integracija“, - teigė Švedijos ministras.
„Galite argumentuoti, kad per konkrečią krizę buvo patogiau
trumpuoju laikotarpiu būti išorėje. Bet nėra klausimo, kad euras
buvo naudingas Švedijos ekonomikai“, - sakė C.Bildtas.
Švedija niekad nebuvo įsivedusi euro ir neketina atsisakyti
kronos artimiausiu metu. Nors teisiškai Švedija turėtų įsivesti
eurą, faktiškai jai taikoma išimtis.
atsargiai vertina galimybes prisidėti prie oro policijos misijos Baltijos šalyse
Atsargiai vertina galimybes prisidėti prie oro policijos misijos Baltijos šalyse
Švedijos užsienio reikalų ministras atsargiai įvertino galimybę, kad jo šalis prisidėtų prie oro
policijos misijos Baltijos šalyse, kurią šiuo metu vykdo
NATO šalys.
„Iki šiol trijų Baltijos šalių interesas buvo turėti šią
misiją išskirtinai NATO rėmuose. Pažiūrėkime, kas šiuo
atžvilgiu vyks toliau, mes nenorime įsitraukti konkrečiai į šias
diskusijas“, - žurnalistams Trakuose sakė C.Bildtas, pažymėjęs,
kad jos šalis „dėl istorinių priežasčių“ nėra NATO narė.
Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis
pažymėjo, kad išsamiau dėl oro policijos bus galima kalbėti po
gegužę Čikagoje įvyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo.
„Pirmiausiai turime sutarti su sąjungininkais, kaip atrodys oro
policijos ateitis, ir tik tada galėsime tiksliau į tai atsakyti“, -
teigė A.Ažubalis.
C.Bildtas taip pat teigiamai įvertino Lietuvos ir Švedijos
karinį bendradarbiavimą.
„Bendradarbiavimas tarp mūsų kariškių ir ginkluotųjų
pajėgų vyksta įvairiais būdais, jis vystosi pakankamai gerai“, -
teigė Švedijos ministras.
Lietuva, Latvija ir Estija neturi pajėgumų užtikrinti savo oro
erdvės apsaugą, todėl juos pasikeisdamos kas kelis mėnesius
suteikia kitų Aljanso šalių pajėgos. Nuo pat misijos pradžios ją
vykdantys naikintuvai yra dislokuojami Lietuvos karinių oro aviacijos
pajėgų bazėje Šiauliuose.
„The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas yra siūlęs, kad prie misijos galėtų prisijungti ir
Švedija su Suomija ir taip pademonstruoti paramą Baltijos šalių
saugumui.
Baltijos šalys siekia, kad ši NATO misija taptų ilgalaike, t.y.
be konkrečių laiko apribojimų. NATO partneriai sprendimą dėl to
turėtų priimti artėjant gegužę Čikagoje vyksiančiam Aljanso
viršūnių susitikimui.
Tačiau kai kurie pareigūnai sako, jog kol kas realesnė
galimybė yra, kad misija bus pratęsta iki 2018 metų, o ne neribotam
laikui.