Apie galimybę iš savivaldybių biudžeto padengti į Palangos oro uostą ketinančių skraidyti naujų oro bendrovių nuostolius bus kalbama šiandien vyksiančiame Klaipėdos regiono savivaldybių asociacijos posėdyje.
Bet septynių savivaldybių paramos laukiantys Susisiekimo ministerijos ir Palangos oro uosto vadovai greičiausiai liks nuvilti.
Reikia apie 2 mln. litų
Dėl naujų krypčių šiuo metu Palangos oro uostas derasi su keliomis skrydžių bendrovėmis. Nedrąsiai į verslo perspektyvas Vakarų Lietuvos regione žvelgiančios oro bendrovės siekia, kad bent veiklos pradžioje būtų padengiami galimi nuostoliai.
Apskaičiuota, kad tam prireiktų apie 2 mln. litų, kuriuos turėtų skirti septynios Klaipėdos regiono savivaldybės. Dar apie 600 tūkst. litų vertės įvairių nuolaidų naujokams ketina skirti pats oro uostas.
Pajūrio savivaldybės norėtų, kad iš Palangos oro uosto lėktuvai skraidytų į Angliją ir Vokietiją, bet tam pinigų neranda. Jei šį mėnesį nebus gauta iš jų teigiamo atsakymo, derybos su skrydžių bendrovėmis baigsis nesėkme.
Kretinga rodo į verslininkus
Pageidaujamą sumą savivaldybėms paskirsčius pagal gyventojų skaičių, Kretingos rajonui šių metų biudžete tektų surasti apie 200–300 tūkst. litų.
„Taip išlaidauti negalime. Šįmet rajono finansinė padėtis labai nelengva, todėl net ir keliasdešimt tūkstančių litų mums būtų daug.
Jeigu mūsų dalis ir sumažėtų kelis kartus, savivaldybė vis vien nerastų iš ko atimti, kad galėtų paremti Palangos oro uostą”, – teigė Kretingos rajono meras Juozas Mažeika.
Anot jo, nauji skrydžiai labiausiai turėtų dominti vietos verslininkus, jie sulauktų daugiau turistų. Tačiau, J.Mažeikos teigimu, su rajono Verslininkų asociacija dėl paramos turėtų kalbėti oro uosto vadovai.
Papildomo milijono nesuras
Pagal gyventojų skaičių didžiausia dotacijos našta tenka Klaipėdos miesto savivaldybei – jai reikėtų prisidėti milijonu litų.
„Šįmet mūsų biudžetas sumažėjo 20 mln. litų. Net būtiniausiems miesto poreikiams trūksta pustrečio milijono litų, tad rasti dar milijoną Palangos oro uosto plėtrai neįmanoma”, – sakė uostamiesčio vicemeras Artūras Šulcas.
Dėl galimybės paremti naujus skrydžius bus kalbama su Klaipėdos verslininkų asociacijomis, kurių nariai labiausiai ir pageidauja oro uosto plėtros. „Tačiau mėgstantys smagiai papuotauti dažniausiai nori, kad už tai sumokėtų kiti”, – užsiminė vicemeras.
Jis neslėpė, kad Palangos oro uoste pagausėjus keleivių Klaipėdos miesto biudžetas tiesioginių pajamų dėl to negautų.
Naudą mato Palangos kurortas
Užtat naujiems skrydžiams skirti pinigų jau pasiryžusi Palangos miesto savivaldybė.
„Iš mūsų prašoma 100 tūkst. litų, tiek biudžete tikrai surasime. Lietuvos pajūris su savo kurortais yra patrauklus regionas, tad nauji reisai greitai taps populiarūs. Įdėti pinigai sugrįš, kai pajūrį užplūs papildoma turistų banga iš Vokietijos ar Anglijos”, – įsitikinęs kurorto meras Šarūnas Vaitkus.
Bet Palanga pinigus pasiryžusi skirti su sąlyga, kad prisidės visos savivaldybės. „Mūsų 100 tūkst. litų nieko nepakeis”, – aiškino Palangos vadovas.
Investicijos netruko atsipirkti
Prieš 6 metus Kauno ir Vilniaus savivaldybės skyrė paramos, kad į Kauno oro uostą būtų priviliota Airijos pigių skrydžių kompanija „Ryanair”.
Tuomet buvo susitarta, kad skrydžių iš Kauno bei Vilniaus reklamai savivaldybės trejus metus skirs po 105 tūkst. eurų (apie 360 tūkst. litų).
Pernai pavasarį Klaipėdos regiono savivaldybių merus susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas ragino pasinaudoti ir Kauno oro uosto patirtimi, kai buvo padengiami oro bendrovės patiriami nuostoliai.
Kurį laiką buvo dotuojami skrydžiai, jei 50 vietų lėktuvu skrisdavo mažiau nei 14 keleivių. Tačiau dabar savivaldybių finansinės paramos nebereikia, nes lėktuvai skraido pilni.