„EUobserver“ žiniomis, derybininkai susitarė, kad Europos
Komisija, kaip jau skelbta anksčiau, vykdytų „pranešimo“ funkciją,
t. y. teiktų pranešimus kitos valstybės prašymu, tačiau negalėtų
nutempti valstybių narių į Europos Teisingumo Teismą, jei jos į
savo konstitucijas neįtrauktų fiskalinės drausmės taisyklių.
Ankstesniame sutarties juodraštyje buvo teigiama, kad Komisija
galėtų kitų ES narių vardu kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl
taisyklėms nepaklususių valstybių. Šaltinis „EUobserver“ teigia,
kad tokia nuostata yra nesuderinama su galiojančiomis sutartimis.
Geriausiu atveju sutartis galėtų būti pasirašyta sausio
pabaigoje vyksiančio ES viršūnių susitikimo metu. Taip elgtis
paragino Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi.
Tačiau gali nepavykti to padaryti taip greitai, nes iki to
laiko sutartis tikriausiai nebus išversta į visas nacionalines
valstybių narių kalbas.
Jeigu Didžioji Britanija atšauktų savo veto, fiskalinės
drausmės principai galėtų būti įtvirtinti ir ES lygmeniu.
Pagal naująją ES sutartį numatoma, kad valstybių narių
biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto
(BVP), o skolos lygis - 60 proc. BVP. Struktūrinis deficitas turi
būti mažesnis nei 0,5 proc. BVP.
Problemų gali iškilti dėl struktūrinio deficito, t. y. nuo
ekonominio ciklo nepriklausomos biudžeto deficito dalies,
apskaičiavimo būdo. Susirūpinimą dėl to jau išreiškė Danija.