Tiksliai įvertinti, kokią naudą šalies biudžetui atnešė reikalavimas turgavietėse dirbantiems maisto produktų
pardavėjams nuo praėjusių metų gegužės 1 d. naudotis elektroniniais kasos aparatais (EKA), Valstybinė
mokesčių inspekcija (VMI) galės gegužę, kai prekybininkai pateiks 2011 m. gyventojų pajamų mokesčio
deklaracijas.
Tačiau VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas jau šiandien pažymi, kad tokių prekeivių apskaitomos
pajamos išaugo. „Nustačius prievolę prekybos maisto produktais pajamas apskaityti EKA, apskaitomos
prekybininkų pajamos padidėjo vidutiniškai trečdaliu, o kai kurių konkrečių prekeivių – net keletą kartų“, –
VMI vykdomos pajamų apskaitymo stebėsenos duomenis apibendrina A.Klerauskas.
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio vertinimu, kasos aparatų įvedimo turguose poveikis
viršijo analitikų lūkesčius. „Pernai pirmąjį pusmetį mažmeninė prekybos maisto produktais ir nealkoholiniais
gėrimais metinis augimas siekė 0,5 proc., o rugsėjo, spalio, lapkričio duomenys parodė, kad vidutinis metinis
augimas padidėjo kone 10 kartų – vos ne iki 5 procentų. Tokių ryškių pokyčių sieti tik su atsigaunančiu vidaus
vartojimu negalime. Didėjant gyventojų pajamoms, maisto produktų prekybos apimtis paprastai kyla ne šuoliais,
o palengva“, – tvirtina N.Mačiulis.
Prekeivių atstovai sako, kad dėl spendimo įvesti EKA turguose sumažėjo prekeivių, krito mėsos prekybos
apyvarta. „Kasos aparatų įvedimas prisidėjo prie to, kad žmonės yra nusivylę, nebesitiki būti išgirsti,
turgūs tuštėja. Žmonės emigruoja, smulkių pardavėjų mažėja, o jų vietas užima stambūs gamintojai“, – tikina
Aldona Janavičienė, Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos vadovė ir Panevėžio turgavietę valdančios
UAB „Kauptė“ direktorė.