„Ne mes sugalvojome
e.coli bakteriją, ne mes įbauginome pirkėjus, ne dėl mūsų klaidų
patirta 3 mln. nuostolių, todėl drąsiai sakau, kad nenusipelnėme
tokios kiaulystės. 22 šalys sulaukė kompensacijų, tik mes, Malta,
Kipras, Liuksemburgas ir Suomija likome už borto. Briuselis mus
įskaudino sakydamas: jūs neturėjote kooperatyvo, todėl ir
kompensacijos nepriklauso. Mūsų šalies Vyriausybė šiltnamininkų
neapgynė, paliko vienus nelaimėje“, - nuoskaudas išsakė Lietuvos
šiltnamių asociacijos vadovas Antanas Šležas.
Dalis šiltnamininkų jau atsisako verslo, nes nemato
perspektyvos dėl vis brangstančios energetikos. Tuo tarpu
Vyriausybei atstovaujantys Žemės ūkio ministerijos atstovai kaltina
pačius agurkų augintojus, nes šie esą pagailėjo pinigų
kvalifikuotiems teisininkams, o be jų ką nors laimėti Europos
Sąjungoje iš esmės neįmanoma.
Pernai vasarą pasaulį apskriejo
sensacinga žinia, esą Vokietijoje būrys žmonių, kurie valgė
Ispanijoje užaugintus agurkus, buvo užkrėsti pavojinga gyvybei
e.coli bakterija. Europiečiai nustojo pirkti daržoves, jų kaina ir
vartojimas katastrofiškai smuko. Ir nors vėliau tos pačios
Vokietijos mokslininkai paneigė informaciją, kad Ispanijoje
užauginti agurkai buvo užkrėsti, daržovių augintojai visoje
Europoje, taip pat ir Lietuvoje, patyrė milžiniškų nuostolių.
Po
skandalo visų šalių daržovių augintojai suskaičiavo, kad e.coli
bakterijos padaryti nuostoliai siekia 227 mln. eurų (783,15 mln.
litų). Tačiau Europos skubios pagalbos fondas sutiko kompensuoti
tik 178 mln. eurų (614,10 mln. litų), o Lietuva negavo nieko.
„Susiskaldę daržininkai pramiegojo milijonus“.