Nekilnojamojo turto apsaugos, signalizacijos, apsaugos sistemų montavimo srityse dirbančių privačių saugos tarnybų atstovai pastebi, kad jau pernai baigiantis metams padaugėjo saugos paslaugas besirenkančių klientų.
Naujais privačių saugos tarnybų pasiūlymais domisi ne tik gyventojai, bet ir verslo įmonės, kurioms dėl didelės konkurencijos paslaugų kaina sumažėjo net keletą kartų.
Pernai, besitikėdamos, kad, pasitraukusi iš saugos paslaugų rinkos, rinktinė „Vytis“ privačiam verslui atiduos maždaug penktadalį rinkos, kai kurios bendrovės Kaune atidarė filialus.
Pajuto sumažėjusias kainas
Bendrovės „Ekskomisarų biuras“ viceprezidentas Arvidas Januška įsitikinęs, kad policijos veiklos dekomercializacija naudinga visiems: buvusiems Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ klientams, policijai, visuomenei.
Privačias saugos tarnybas pasirinkusiems gyventojams teikiamų paslaugų kaina mažėjo ne taip stipriai, bet kai kuriems verslo klientams ji tapo mažesnė net keletą kartų: tarkime, nuo 200 litų per mėnesį pernai iki 50 – 100 litų šiemet.
Pakeitę paslaugų teikėją, Kauno verslo klientai atrado ir naujų technologinių galimybių, pavyzdžiui, savitarnos svetaines, kuriose gali stebėti jiems aktualius elektroninės saugos sistemos fiksuojamus duomenis.
Tikėtina, kad komercinių paslaugų atsisakę patruliai dabar greičiau reaguos į iškvietimus. Daugelyje rajonų naktį dirbdavo vienas ar du ekipažai. Gali būti, kad policijos patruliams buvo sudėtinga numatyti prioritetus, į kurį iškvietimą vykti, jei tuo pačiu metu pranešama apie suveikusią signalizaciją ir apie iškvietimus į nusikaltimų vietas.
Paslaugų rinka vis auga
Vien Kauno mieste ir rajone veikia apie 30 saugos tarnybų, didžioji dalis teikia panašias paslaugas.
Nors didelė konkurencija sumažino paslaugų kainas, tačiau, A.Januškos vertinimu, buvusių policijos klientų dalis sumažės iki 3 proc., tad ypač didelės naudos iš šių pokyčių saugos paslaugas teikiantis privatus verslas neturės.
Apytiksliais skaičiavimais, visos saugos paslaugų rinkos apyvarta Lietuvoje sudaro apie 350 – 400 mln. litų, o apsaugos policijos apyvarta pernai buvo apie 20 – 23 mln. litų, tai yra, „Vyčio“ pajamų dalis visoje rinkoje buvo 6 – 7 proc.
Palyginkime: bendrovės „Ekskomisarų biuras“ apyvarta 2011 m. padidėjo apie 20 proc., ir šiam augimui policijos klientai neturėjo jokios įtakos, nes didesnio jų antplūdžio sulaukta tik metų pabaigoje.
Jau antri metai policijos pareigūnai pastebi, kad kauniečių požiūris į savo turto apsaugą keičiasi į gerąją pusę. Daugiabučiuose šarvuotos durys ir rakinamos laiptinės jau tapo taisykle, o ne išimtimi. Gyventojai jau ir patys labiau domisi signalizacijų ir apsaugos sistemų naujovėmis.
Vagis atbaido saugos lipdukas
Vis dėlto tokiuose namuose dažniau rūpinamasi pavienių butų, o ne viso namo apsauga.
Štai dalį Eigulių ir Kalniečių gyventojų pasirūpinti asmeninio būsto saugumu privertė maždaug prieš dešimtmetį miegamuosiuose rajonuose siautėję butų vagys. Apiplėšimai anuomet buvo itin įžūlūs, vagys įsisukdavo netgi į kelis tos pačios laiptinės butus.
Tuo laikotarpiu patirta vagystė kaunietę, vieno Eigulių daugiabučio bendrijos buhalterę Danutę ir paskatino sudaryti buto apsaugos sutartį su tuo metu viena žinomiausių saugos tarnybų.
Per dešimtmetį, kai įjungta saugos tarnybos signalizacija, būta visko. Visais atvejais susilaukta sparčios darbuotojų reakcijos.
Vyresnio amžiaus kauniečiai patenkinti pasirinkę patikimą saugos bendrovę, kuri nemažai investavo, kad parengtų kvalifikuotus darbuotojus, įsigytų pakankamai automobilių ir įdiegtų pažangias technologijas.
„Nepageidaujamus svečius baido ir saugos tarnybos lipdukas ant buto durų. Niekas nenori rizikuoti ir tikrinti, ar atvyks saugos tarnyba“, – šyptelėjo moteris.
Kiemas – televizoriaus ekrane
Toje pačioje seniūnijoje už keleto kvartalų esančios Ukmergės gatvės 9a namo bendrija saugo visą namą ir jo teritoriją. Naujos statybos daugiabučio gyventojams buvo lengviau: namui priskirtas žemės sklypas, kurį jie apsitvėrė, o po kelerių metų nusprendė investuoti į saugos priemones.
Bendrijos pirmininkas Ramūnas Kubiliūnas pasakojo, kad dabar stebėjimo kamerų transliuojamą teritorijos vaizdą kiekvienas gyventojas gali matyti įsijungęs tam tikrą kabelinės televizijos kanalą. Prie stebėjimo sistemos galima prisijungti ir internetu.
Vaizdas iš stebėjimo kamerų įrašinėjamas į kietąjį kompiuterio diską, taigi jei kažkas atsitinka, įrašus įmanoma peržiūrėti. Keletą kartų to prisireikė. Bendrija netgi yra paviešinusi nuotraukas asmenų, kurie šmirinėjo po laiptines ir ieškojo neužrakintų butų durų.
Kaip apsaugoti visą kvartalą?
Kaune būta ne vienos iniciatyvos saugoti ne tik namų, bet ir ištisų kvartalų teritorijas. Tačiau „Lazdynų namų“ bendrija Šilainiuose, kurioje gyvena 255 šeimos, dėl kvartalo savitumo ir finansinių sunkumų sumanymą apsaugoti visą teritoriją atidėjo geresniems laikams.
Bendrijos pirmininkė Irena Gaižutienė pasakojo, kad vos įsikūrę naujajame kvartale žmonės išsyk susidūrė su automobilių dalių, o vėliau – ir su bendro turto vagystėmis. Bendrija rengė seminarus, organizavo konkursus, bet vieningo sprendimo visam kvartalui saugoti nepavyko priimti.
Kvartale – keliolika skirtingo aukščio namų, jo negalima aptverti, nes namai išsidėstę abipus gatvės.
Iš vagies atėmė radiatorių
Kad kiemus, gatvę, automobilių stovėjimo aikšteles aprėptų stebėjimo kameros ar kitos saugumo priemonės, reikėjo nemažai investuoti.
Todėl dabar gyventojai saugosi pavieniui, rakinamos lauko durys. Tokių saugumo priemonių pakanka ne visada. Pernai iš namų laiptinių vagys nugvelbė per 20 elektrinių radiatorių. Vienas gyventojas sulaikė vagį, tačiau šis paspruko, palikęs grobį.
Bendrijos pirmininkė palaiko ryšį su saugos bendrovėmis ir nuolat domisi techninėmis bei technologinėmis naujovėmis. Su kaimynais ji jau svarstė įvairius variantus: samdyti saugos tarnybą, kad budėtų su automobiliu, steigti budėtojų postą, paeiliui saugoti patiems.
Nepaisydama ligšiolinių nesėkmių, pirmininkė netrukus vėl žada skelbti konkursą teritorijoms saugoti.
Apsaugos sistemą išdraskė
Kaune tebėra ir tokių daugiabučių, kuriuose patys gyventojai išdrasko menkiausias apsaugos sistemų užuominas. Nuo seno skandalingu aplaidumu garsėję bendrabučiai liūdnos šlovės neišsižada ir moderniųjų technologijų laikais.
„Mūsų gyventojams nieko nereikia. Jokia naujovė čia neprigyja ir neišsilaiko“, – neslėpė kartėlio bendrabučius administruojančios įmonės inžinierė darbų vadovė Irena Stonevičienė.
Dviejuose savivaldybei priklausančiuose daugiabučiuose buvo bandyta įdiegti bent apsaugos nuo dūmų sistemą. Bet ji buvo išdraskyta, nes kaukianti signalizacija kliudė gyventojams rūkyti kur papuola.
Vieninteliai apsaugojo liudytoją
Aidas Gruodys,
Uždarosios saugos ir teisinių paslaugų akcinės bendrovės „Vyčio komisarai“ vadovas„Šiais laikais saugos tarnybos klientui reikalingiausias operatyvumas, gebėjimas veikti lanksčiai, greitai suburti profesionalių darbuotojų komandą ir nedelsiant užtikrinti kliento ir jo turto saugumą.
Panašių paslaugų persotintoje rinkoje sugebėjome susikurti išskirtinę veiklos nišą: teikiame paslaugas, kurių užsakovas negaus niekur kitur Lietuvoje.
Į mus kreipėsi klientė iš užsienio, liudytoja vienoje byloje, ir paprašė asmens apsaugos trumpam laikotarpiui. Tokios paslaugos ji Lietuvoje bergždžiai teiravosi visose saugos tarnybose.
Padėtis buvo kebli: liudytoja buvo įbauginta, nepasitikėjo mūsų šalies policija ir teismais, teigė patyrusi pareigūnų ir nusikaltėlių grasinimų.
Buvo malonu, kad rinktis palyginti jauną mūsų tarnybą jai rekomendavo netgi mūsų konkurentai.
Klientės interesai buvo apsaugoti, ji liko patenkinta ir išvyko iš Lietuvos geros nuotaikos. Tarnybos darbo patirtyje jau esama ir atvejo, kai vagystė buvo atskleista greičiau nei per pusvalandį. Klientas įtarinėjo, kad jo bendrovėje esama „savų“ (įmonės darbuotojų) vagių. Atvykęs mūsų privatus detektyvas per keliasdešimt minučių nustatė įtariamąjį, sudėliojo faktus ir pateikė juos klientui, kad šis priimtų sprendimą.“