Kai praėjusių metų spalio pabaigoje lankėmės šios atkaklios šeimos namuose K.Baršausko gatvėje, nusivilkti palto nesinorėjo – termometras rodė vos 16 laipsnių šilumos.
Ministerija prašymą patenkino
G. ir A.Počiuipos valdiškų įstaigų slenksčius mynė ir prašė leisti buto šildymo sistemą atjungti nuo centralizuotos nuo 2001 metų.
Tačiau prašymai keliavo iš vienos kontoros į kitą.
Po „Laikinosios sostinės“ rašinio apie šią problemą šeima pagaliau sulaukė teigiamo atsakymo – pertvarkyti šildymo sistemą vis dėlto galima!
Energetikos ministerija patvirtino, kad kauniečių prašymą reikia patenkinti.
„Pagaliau atėjo ilgai laukta žinia. Pasirodo, „Lietuvos dujos“ trukdė visą procesą.
Jos turėjo pateikti techninių sąlygų sąvadą, tačiau kažkodėl neskubėjo to daryti. Jau turime darbų projektą. Pavasarį atsijungsime“, – džiaugsmo neslėpė G.Počiuipienė.
Neatitiko higienos normų
Pirmosios su šildymu ir karšto vandens tiekimu susijusios problemos išryškėjo, kai tik šeima įkėlė koją į naująjį savo butą.
Iš čiaupo karštas vanduo bėgdavo ne iškart, žiemą namuose būdavo taip šalta, kad gyventi buvo beveik neįmanoma.
Higienos normų neatitinkanti kambario temperatūra ypač kamavo bronchine astma sergantį Počiuipų sūnų.
Norėdama atjungti buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio sistemos ir įrengti autonominį dujinį šildymo katilą, šeima kreipėsi ne tik į miesto valdininkus, bet ir į Seimo kontrolierių, energetikos ministrą, Vyriausybės atstovę Kauno apskričiai.
Keitėsi įstatymai ir nuostatos
Počiuipų skundą nagrinėjo ir teismas, tačiau atmetė kaip nepagrįstą.
Padėtį apsunkino ir tai, kad kone kas metus keitėsi Šilumos ūkio įstatymas, senos nuostatos buvo keičiamos naujomis, surinkti dokumentai pagal naujas nuostatas nebetiko.
Galų gale Počiuipoms buvo paaiškinta, kad pagal savivaldybės tarybos patvirtintą specialųjį planą K.Baršausko g. 89-asis namas patenka į centralizuoto šilumos tiekimo zoną.
Tokioje zonoje prioritetinis šilumos tiekimo būdas – centralizuotas.
Specialųjį šilumos ūkio planą tvirtina miesto politikai. Tuo tarpu Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto išvadose teigiama, kad planu nustatytas teisinis reguliavimas prieštarauja Šilumos ūkio įstatymui.
„Planas apriboja gyventojų teisę keisti šildymo būdą. Specialusis planas yra žemesnio lygio teisės aktas nei šilumos įstatymas“, – išvadose teigia Seimo kontrolierius.
Kauno savivaldybę buvo pasiekęs Energetikos ministerijos raštas, kuriuo patvirtinta, kad Počiuipų šeima įvykdė visus reikalavimus, o savivaldybė nepagrįstai vilkino išduoti privalomus dokumentus.
Pasiseka ne visiems
Kasmet keli šimtai kauniečių nori šildytis autonomiškai, tačiau vos kelios dešimtys sulaukia valdininkų palaiminimo. 2010 metais tik dvi kauniečių šeimos gavo leidimus atsijungti.
Pernai laimingųjų nebuvo nė vieno. Počiuipų šeima nepateko į pernykštę statistiką, nes jų prašymą valdžios įstaigos buvo gavusios dar 2001 metais.
Kauno savivaldybės Energetikos skyriaus duomenimis, daugiausia leidimų pastaraisiais metais buvo suteikta 2008-aisiais. Tąkart 40 kauniečių pasiekė savo tikslą.
Iš viso per penkerius metus 116 kauniečių šeimų gavo specialiąsias sąlygas savo butuose įsirengti autonominę šildymo sistemą.