Tiksliems skaičiavimams laiko dar yra – deklaraciją turtuoliai turi pateikti iki gruodžio 15 dienos. Naująjį mokestį reikės mokėti už 2011 metais turėtą ar įgytą turtą.
Politikai nevienareikšmiai vertina į jų piniginę lendantį įstatymą ir neatskleidžia, kokiomis sumomis papildys valstybės biudžetą.
T.Barščio namas – kuklus?
„Turiu namą, kuris pastatytas 1988 metais. Jeigu reikėtų jį parduoti, kažin ar 500 tūkst. litų gaučiau.
Čia daug ar mažai? Kaip trys plaukai ant galvos. Vienam – daug, kitam – mažai“, – svarstė turtingiausias Kauno politikas, Liberalų ir centro sąjungos narys, verslininkas Tautvydas Barštys.
Pagal „Valstybės žiniose“ pateiktas deklaracijas 2010 metais „Kauno grūdų“ įmonių grupės valdybos pirmininkas turi 12 mln. litų vertės turto, tik mažą dalį jo sudaro nekilnojamasis.
T.Barščio žmona Sigita gali pasigirti 1,5 mln. litų kainuojančiais statiniais.
T.Barštys teigė, kad daugiausia turto turi akcijomis, o brangiems pastatams jis pinigų nešvaistė. Verslininko pastatų vertė – 1 mln. 101 tūkst. 790 litų. Būtent nuo milijoną viršijančios sumos ir reikės sumokėti 1 procento dydžio nekilnojamojo turto mokestį.
Nei sodo statinių, nei ūkinių pastatų T.Barštys sakė neturįs. Pernai jo turtą papildė tik tėvų palikimas. „Sodybą tėviškėje Alytaus rajone paveldėjau. Nežinau, kiek turėčiau mokėti valstybei. Jeigu reikės, mokėsiu“, – pažadėjo verslininkas.
Savo būsto atsisakyti nežada
Antras pagal turtingumą milijonierius miesto valdžioje – judėjimo „Vieningas Kaunas“ lyderis Visvaldas Matijošaitis. „Vičiūnų“ įmonių grupės pagrindinio akcininko pastatai kainuoja apie 3 mln. litų. Jam per metus gali tekti sumokėti apie 7 tūkst. litų.
Kartu su vyru į Kauno tarybą patekusios Irenos Matijošaitienės vardu registruota 2 mln. litų vertės pastatų. Politikei, kaip ir jos vyrui, turėtų būti taikomas didesnis nekilnojamojo turto mokestis.
„Mano turtas yra akcijos. Nekilnojamųjų objektų turiu Kaune, dar keletą žemės sklypų turiu. Nežinau, koks bus mokesčio dydis.
Tačiau savų namų tikrai nepardavinėsime“, – kalbėjo V.Matijošaitis. Jo nuomone, naujas mokestis prasilenkia su sveiku protu.
„Apmokestinti komerciniai pastatai nors pelną neša. Tuo tarpu fiziniams asmenims taikomas nekilnojamojo turto mokestis nelogiškas. Jeigu Vilniaus senamiestyje gyvena du senukai, jų buto kaina gali viršyti 1 mln. litų, vadinasi, jie turės mokėti už tokį butą“, – skaičiavo verslininkas.
Turtingi, bet mokės ne visi
Kauno valdžioje esančių turtuolių sąraše trečias – Liberalų ir centro sąjungos narys Kęstutis Mikėnas. Buvęs kelių statybos bendrovių didelis akcininkas – daugiau kaip 5 mln. litų turto šeimininkas. Iš šios sumos 412 tūkst. litų įvertintas politiko nekilnojamasis turtas.
K.Mikėnas teigė neturįs tiek pastatų, kad reikėtų mokėti naująjį mokestį.
„Kvailas įstatymas. Prie namo tegul dar prideda šuns būdą, daržinę ir gausis 1 mln. litų. Esu įsitikinęs, kad lietuviai visaip vengs šių mokesčių“, – piktinosi politikas.
Socialdemokratas Valys Venslovas už 1 mln. 169 tūkst. litų vertės statinius taip pat turės sumokėti nekilnojamojo turto mokestį. „Reikės – sumokėsiu, pernai nieko nepardaviau, vadinasi, teks mokėti“, – nesigynė V.Venslovas.
Šios prievolės neišvengs ir buvęs R.Pakso partijos narys Židrūnas Garšva. 2010 metais jo registruoto turto vertė siekė 1 mln. 372 tūkst. litų.
Buvusio mero, dabar Liberalų ir centro sąjungos seniūno Arvydo Garbaravičiaus pastatai prieš metus kainavo 774 tūkst. litų. Tačiau pernai šis politikas esą persikraustė gyventi į Fredą. Naujas namas ir sklypas kurį laiką buvo registruoti ne A.Garbaravičiaus vardu. Tad nekilnojamojo turto mokestis kol kas šiam politikui negresia.
Pinigai – ne į tą biudžetą?
Darbo partijos narys Rytis Šatkauskas savo vardu registruotų pastatų ar namų neturi. Gyvena Žaliakalnyje, name, kurį paveldėjo žmona.
Politiko nuomone, visuomenė neturėtų piktintis turtingais žmonėmis, toks mąstymas esą likęs dar iš socializmo laikų. Aišku tik viena, kad turtingas turi mokėti daugiau mokesčių.
„Manau, kad visi Lietuvos gyventojai turėtų deklaruoti savo nekilnojamąjį turtą.
Naujai priimto mokesčio yda ta, kad jis iškreipia pačią tokio mokesčio esmę. Šis mokestis papildys valstybės biudžetą, o taip neturėtų būti. Pinigai, surinkti už pastatus, turėtų patekti į savivaldybės biudžetą“, – mano miesto tarybos narys.
Vertę galima ginčyti
Dabartiniai nekilnojamojo turto mokesčiai skaičiuojami pagal pernai sausio 1 dieną įsigaliojusius verčių žemėlapius. Jie suformuoti pagal 2010 metais vykusius sandorius.
Turimo turto vertę, kurią nustato Registrų centras, galima ir užginčyti. Kasmet iki kovo 31 dienos centrui reikėtų pateikti apeliaciją ir individualią vertinimo ataskaitą. Registrų centre sudaroma komisija, kuri aiškinasi, ar vertinimas atliktas korektiškai.
Pernai buvo gauta apie 300 apeliacijų, dauguma jų buvo patenkintos.
Registrų centras ragina atnaujinti nekilnojamojo turto duomenis. Jeigu statinys baigiagriūti arba bute atliktas remontas, reikėtų patikslinti kadastro duomenis.
Tuomet turto vertė bus perskaičiuota.