Prieš didžiąsias metų šventes padariau tvarką savo papuošalų dėžutėje. Čia per keletą metų buvo susikaupę nemažai pavienių, porininką pametusių auskarų, sutrūkusi grandinėlė ir ne viena nebenešiojama apyrankė,
sulūžęs žiedas. Nunešiau visa tai į supirktuvę.
Vienoje iš Ukmergėje esančių aukso ir sidabro supirktuvių-lombardų už atneštus sidabrinius papuošalus gavau keliasdešimt litų. Už juos nusipirkau naują porą auskarų.
Supirktuvės-lombardo darbuotojas prasitarė, kad tokių klientų kaip aš, atnešančių sidabro laužo, sulaukiąs nedaug - jam žmonės dažniausiai atneša parduoti auksinius vestuvinius žiedus.
„Taigi vienas pirmųjų sužinau apie iširusias santuokas, - nusišypsojo Vincu prisistatęs lombardo darbuotojas. Jis pastebėjo, kad vestuvinių žiedų labiausiai skuba atsikratyti išsituokę ir moterimis nusivylę vyrai, tuo tarpu silpnosios lyties atstovės santuokinio gyvenimo simbolį linkusios išsaugoti. Tiesa, vėliau į lombardą žiedą jos atneša kaip užstatą.
„Ne viena garbaus amžiaus ukmergiškė keletą kartų per metus įkeičia savo vestuvinį žiedą ir taip pasiskolina trūkstamą sumą pinigų maistui ar susimokėti mokesčius“, - sakė Vincas.
Kelerius metus supirkinėjantis auksą vyras pastebėjo, kad, palyginti su ikikriziniu laikotarpiu - 2008 metais, aukso ir sidabro supirkimas išaugo 25-30 procentų, o daugiausia klientų pas jį ateina nuo kiekvieno
mėnesio 20 iki kito mėnesio 10 dienos ir prieš šventes.
Šioje supirktuvėje-lombarde už vieną gramą aukso mokama 60, o už tokį pat kiekį sidabro - 1-1,4 lito.
Jo lombardo paslaugos kainuoja 0,7 proc. palūkanų nuo paskolintos sumos už kiekvieną dieną. Tad jei atnešėte papuošalą ir, jį užstatę lombardui, gavote 100 litų kreditą, po mėnesio daiktą susigrąžinsite
sumokėję 120 litų.
Į supirktuvę atgina nepritekliai
Šiauliuose esančio juvelyrikos dirbinių salono savininkas Alvydas Vaidžiulis sakė, kad aukso ir sidabro papuošalų bei jų laužo supirkimas gerokai ėmė augti nuo 2009 metų, prasidėjus ekonominei krizei.
„Nors per tą laiką Šiauliuose padaugėjo ir supirktuvių, klientų nesumažėjo ir jų pakanka visiems. Dažniausiai parduodami smulkūs gaminiai - žiedai, dantys, auskarai. Būna, kad atneša itin mažų tauriųjų metalų gabalėlių, kuriuos net sudėtinga pasverti“, - kalbėjo A.Vaidžiulis.
Pašnekovas pastebėjo, kad aukso papuošalus pardavę žmonės neslepia džiaugsmo - dažnas už aukso laužą gauna tiek pat, kiek prieš keletą metų mokėjęs už naują gaminį.
Prieš penkerius metus A.Vaidžiulio juvelyrikos parduotuvėje aukso dirbinio gramas kainavo 70 litų - tiek pat, kiek dabar aukso laužas, o nauji aukso gaminiai per tą laiką pabrango bemaž 40 procentų.
Vienas gramas aukso šiuo metu kainuoja apie 200 litų ir naujų aukso gaminių pirkimas sumažėjo 20 procentų.
Galima parduoti ir paštu
Savo verslo sėkme džiaugiasi ir naują paslaugą Lietuvoje - aukso supirkimą paštu teikianti bendrovė „Auksovokas.lt“.
„Dirbti pradėjome prieš metus, nors, pavyzdžiui, JAV aukso pardavimas paštu gyvuoja jau keliasdešimt metų, ten tai jau įprasta paslauga.
O Lietuvoje - visiškai nauja veikla. Žinodami, kokie lietuviai atsargūs ir nepatiklūs, labai daug investavome į šią sritį. Viską padarėme taip, kad žmogui nekiltų net menkiausios abejonės.
Dabar galime tvirtinti, kad mūsų teikiama paslauga prigijo ir rado savo klientą“, - sakė bendrovės direktorius Lukas Narkevičius.
Šiai bendrovei žmogus gali parduoti savo aukso gaminius paštu, gavęs specialų voką į namus arba pasiėmęs jį bet kuriame bendrovės Lietuvos pašto skyriuje.
Vokietijoje pagaminti vokai yra saugūs, iš ypatingos, izoliacinių savybių turinčios medžiagos. Taigi juvelyrikos gaminiai būna apsaugoti nuo bet kokių smūgių, drėgmės ar kito aplinkos poveikio.
„Jų neįmanoma nepastebimai atlipinti. Pradėjus atidarinėti voką, jis iškart pakeičia spalvą ir į pradinę būklę negrįžta. Taip klientams garantuojame saugumą. Be to, kiekvienas vokas, kurį mes gauname iš kliento, yra apdraustas 2 tūkstančių litų suma“, - sakė bendrovės direktorius.
Tai reiškia, kad dingus vokui, o klientui pateikus pašto siuntos atidavimo čekį, jis gali atgauti iki 2 tūkstančių litų kompensaciją.
Už siuntimą žmonės nemoka. Jei kliento netenkina už atsiųstą gaminį pasiūlyta kaina, jis grąžinamas atgal taip pat nemokamai.
Su kiekvienu siuntėju bendrovės atstovai elektroniniu paštu arba trumposiomis žinutėmis susisiekia per 24 valandas nuo siuntinio gavimo, o už gaminius atsiskaito banko pavedimu arba grynaisiais, atsiimant juos
pašte.
Atsikrato auksinių dantų
Per metus bendrovė gavo daugiau nei 3,6 tūkstančio siuntų.
„Dažniausiai tai smulkūs juvelyrikos gaminiai - žiedai, auskarai, grandinėlės, taip pat gauname daug auksinių dantų. Tokių dantų mada jau praeina, tad žmonės seną auksą parduoda mums.
Beje, dantų auksas yra daug vertingesnis ir brangesnis nei juvelyrikos dirbinių, nes jo praba yra aukštesnė“, - kalbėjo L.Narkevičius.
Pasak jo, žmonės dažniausiai siunčia po kelis gramus aukso, kurio vertė svyruoja nuo 100 iki 200 litų.
Tiesa, bendrovė yra gavusi ir senovinių monetų, šimto ir daugiau metų senumo JAV dolerių, Rusijos rublių, sidabrinių A.Smetonos laikų Lietuvos litų.
Brangiausią - beveik 4 tūkstančių litų vertės 20 JAV dolerių monetą bendrovė įsigijo iš vieno Kėdainių gyventojo.
„Tai, kas dabar vyksta - vieni skuba pirkti, o kiti - parduoti, aukso karštlige nepavadinčiau.
Situacija gana paprasta: aukso kainai kylant atsiranda žmonių, kurie nori į jį investuoti, taip pat kaip ir žmonių, kurie nori užsidirbti parduodami pigiau įsigytą auksą.
Mūsų specialistų nuomone, aukso kaina įspūdingai šoktelėjo dėl nepasitikėjimo valiutų kursais ir finansinės sistemos nestabilumo.
Išgauti auksą yra gana sunku, o išspausdinti papildomą šimtinę, ypač ne Europos Sąjungoje, labai paprasta“, - sakė L.Narkevičius.
Įvairiose šalyse žiba skirtingai
Lietuvos prabavimo rūmų teisės-revizijų skyriaus vadovė Virginija Pavalkienė:
„2005 metais Lietuvos prabavimo rūmuose buvo įregistruoti 153 ūkio subjektai, galintys supirkti tauriuosius metalus ir brangakmenius, jų gaminius ir laužą, 2006 metais jų buvo 171, 2007 m. - 187, 2008 m. -
205, 2009 m. - 2016, 2010 m. - 270, 2011 m. - 309, o šiemet jau įregistruota 352.
Sparčiai daugėjo ir ūkio subjektų, galinčių teikti lombardo paslaugas. 2005 metais jų buvo 114, 2006 m. - 120, 2007 m. - 131, 2008 m. - 138, 2009 m. - 143, 2010 m. - 182, 2011 m. - 209, šiemet - 240.
Tas pats ūkio subjektas gali turėti ne vieną, o keletą lombardų ar supirktuvių arba ir lombardų, ir supirktuvių tame pačiame ar net skirtinguose Lietuvos miestuose.
Lombardas - tai ta vieta, kur, įkeitus asmeninį daiktą, labai greitai galima gauti trumpalaikį kreditą.
Žmogus visuomet turi teisę įkeistą daiktą susigrąžinti, kai tik sumoka palūkanas ir grąžina pasiskolintus pinigus, o supirktuvėse vykdomi tik vienkartiniai sandoriai.
Ir lombarduose, ir supirktuvėse kainos yra sutartinės.
Vienas pagrindinių kainos kriterijų yra praba, taip pat atsižvelgiama ir į gaminio dizainą, mados tendencijas.
Baltasis auksas visada 15-20 proc. brangesnis už geltonąjį ir raudonąjį, jo ir poreikis yra didesnis. Pagal nešiojamų aukso papuošalų spalvą galima atskirti, iš kur žmonės yra atvykę. Jei auksas raudonasis - esi iš Rytų Europos šalių, o jei geltonasis ar baltasis - iš Vakarų Europos.“
Nuo ko priklauso vertė?
Praba - tai valstybės nustatytas standartas, kuris parodo santykinį tauriojo metalo kiekį lydinio masės tūkstantyje dalių. Kuo aukštesnė praba, tuo vertingesnis aukso lydinys (arba, liaudiškai sakant, „auksas“), o kartu ir gaminys.
Lietuvoje visiems gaminiams, nesvarbu jų kilmė, galioja šios prabos:
auksui: 375, 585, 750, 916, 999;
sidabrui: 800, 830, 925, 999.
Aukso bei sidabro gaminių importas ir eksportas
Eksportas
Kiekis ( tonos) Vertė
2008 m. 3.058, 7 8 mln 998,6 tūkst.lt
2009 m. 3.554,4 11 mln 944,9 tūkst.lt
2010 m. 5.015,8 20 mln 562,4 tūkst.lt
2011 m. 3.740 20 mln 880,2 tūkst.lt
Importas
Kiekis (tonos) Vertė
2008 m. 7.838,1 65 mln 55 tūkst.lt
2009 m. 3.363,5 19 mln 106,1 tūkst.lt
2010 m. 5.627 32 mln 343,3 tūkst.lt
2011 m. 2.809,6 25 mln 374,8 tūkst.lt
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas