Į darbo biržą – tik dėl nuolaidų

Gyventojai visoje Lietuvoje įsigudrino gauti nuolaidas, kurios jiems nepriklauso.

Pirmąją šių metų savaitę prie darbo biržų išsirikiavo kur kas ilgesnės eilės nei pernai. Tiesa, vargu ar visiems žmonėms išties reikia darbo.

15 metų kirpėja dirbanti vilnietė Olga irgi neseniai įsiregistravo darbo biržoje.

„Man taip patarė kolegės. Tik tokiu būdu galima gauti nuolaidą verslo liudijimui”, – atvirai dėstė kirpėja.

Iki šiol už verslo liudijimą pusmečiui ji mokėjo apie 300 litų.

Tiesa, moteris dirbo kas antrą dieną, o tam irgi yra numatytos lengvatos. Vilnietė tvirtino, kad jai patogiau taip dirbti. Du mažus vaikus auginanti moteris iki šiol sėkmingai derino įsipareigojimus vaikams ir klientams.

„Tačiau nauji mokesčiai man pasirodė nepakeliami. Juk turėsiu mokėti daugiau nei dvigubai, o paslaugų kainos dėl to nekinta”, – guodėsi profesionali kirpėja.

Ji mokėjo ne tik už verslo liudijimą, bet ir „Sodros”, privalomojo sveikatos draudimo mokesčius. Be to, kirpyklos savininkui atsiskaito už nuomą. Tačiau šiandien Olga yra viena iš oficialių bedarbių. Nepaisant to, ji ir toliau teikia paslaugas nuolatiniams savo klientams.

Tokia pat situacija yra ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose.

Palangoje irgi staigiai šoktelėjo darbo biržoje užsiregistravusių asmenų skaičius.

Bedarbiais tapę žmonės įgijo teisę už verslo liudijimus mokėti 25 proc. mažiau. Pagal verslo liudijimus dirbantys palangiškiai teigia, kad juos šios lengvatos ir gelbėja.

„Patentus išsiperkame kas mėnesį. Pernai kirpėjams patentai mėnesiui kainavo po 60 litų, o šiemet jie pabrango du kartus.

Prie jų kainos kas mėnesį dar reikia pridėti 180 litų „Sodros” mokestį ir 72 litus draudimui. Tad už teisę užsidirbti išeina nemenka suma – 372 litai.

Esu užsiregistravusi darbo biržoje, todėl patentas kainuoja 30 litų pigiau. Per metus išeina 360 litų. Man tai – svari parama”, – teigė Palangoje daugiau nei 10 metų kirpėja dirbanti moteris.

Kiekviena savivaldybė gyventojams taiko skirtingas verslo liudijimų lengvatas. Pavyzdžiui, perpus pigiau verslo liudijimą gali įsigyti pensininkai, daugiavaikių šeimų tėvai.

Tačiau bedarbio nuolaida smulkiuosius verslininkus vilioja kur kas labiau. Todėl teritorines darbo biržas jau pirmomis šių metų dienomis užplūdo kur kas daugiau bedarbių nei pernai.

Valstybinės darbo biržos duomenimis, pirmąją šių metų savaitę užsiregistravo 4,3 tūkst. bedarbių. Pernai tuo pat metu jų būta 2,8 tūkst.

Masinių atleidimų nepadaugėjo, o ekonominė situacija taip smarkiai nepablogėjo. Dalis bedarbių neslepia, kad juos į dabo biržą atginė galimybė gauti nuolaidą verslo liudijimui.

„Apie 20 procentų galėtų būti asmenys, norintys įsigyti verslo liudijimą”, – „Lietuvos rytui” sakė Lietuvos darbo biržos atstovė Milda Jankauskienė.

Pasak jos, paprastai tokie žmonės registruojasi 1–3 mėnesiams. Iš esmės to pakanka gauti 80 proc. nuolaidą verslo liudijimui.

Tačiau bedarbio išmokų tokie apsukruoliai negauna. Mat, kaip paaiškino M.Jankauskienė, jei žmogus trejus pastaruosius metus dirbo tik su verslo liudijimu, jis neturi reikiamo stažo bedarbio išmokai gauti.

Tačiau už verslo liudijimus bedarbiams suteikiamos nuolaidos plonina savivaldybių biudžeto kišenes.

Pavyzdžiui, Palangoje bedarbiai dabar yra didžiausia verslo liudijimų lengvatas gaunanti asmenų grupė. Užpernai iš 1396 patentus įsigijusių asmenų 355 buvo bedarbiai. Pernai jų skaičius padidėjo iki 446.

Pernai gruodį Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje buvo užregistruoti 232 asmenys, kurie užsiima veikla pagal verslo liudijimą. Šiemet iki sausio vidurio jų padaugėjo 602.

Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius Mindaugas Skritulskas irgi neabejoja, kad nedarbo padidėjimas yra dirbtinis.

„Šiemet pabrangus verslo liudijimams žmonės greitai surado įstatymų landą ir trumpam užsiregistravę kaip bedarbiai patentus įsigyja su nuolaida, taip nuskriausdami savivaldybių biudžetus”, – sakė M.Skritulskas.

Palangoje įsigyjant verslo liudijimus 2010 metais suteikta beveik 200 tūkst. litų vertės lengvatų. Pernai, kai verslo liudijimai buvo atpigę, dėl suteikiamų lengvatų savivaldybė neteko per 122 tūkst. litų.

Praėjusių metų pabaigoje tvirtindama 2012 metų fiksuotus mokesčius už verslo liudijimus Palangos savivaldybės taryba pamėgino apriboti į lengvatas pretenduojančių bedarbių skaičių.

M.Skritulsko, kuris yra ir kurorto tarybos narys, siūlymu buvo nuspręsta, kad 25 proc. lengvatą turi teisę gauti tik ilgalaikiai bedarbiai.

Tačiau Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcija savivaldybei atsiuntė pranešimą, kad tokia tarybos sprendimo sąlyga neatitinka Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo.

Mokesčių inspekcija įspėjo, kad mokesčių lengvatą taikys visiems verslo liudijimą įsigyjantiems bedarbiams, kurie yra registruoti teritorinėje darbo biržoje.

Palangos savivaldybė turėjo pakeisti savo sprendimą ir atsisakyti į lengvatą pretenduojančių bedarbių suvaržymo.

Tačiau gali būti, kad šia įstatymo spraga fiktyvūs bedarbiai vis dėlto džiaugsis neilgai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau svarsto, kaip užkirsti kelią tokiems atvejams.

Tiesa, valdininkai teigia neturintys tiesioginių įrodymų, kad smulkieji verslininkai tokiu būdu išsireikalauja nuolaidų.

„Šiuo metu ministerija aiškinasi, ar tikrai kaip bedarbiai besiregistruojantys žmonės užsiima smulkiuoju verslu ir ar gali būti įstatymais grįstas būdas pakeisti šią situaciją”, – „Lietuvos rytui” teigė ministerijos atstovė Lina Burbaitė.