Slidininkams – dvi išeitys: vykti į kalnus arba lįsti po arenos stogu

Lietuvos slidinėjimo centrų šeimininkai nenuleidžia akių nuo orų prognozių – viliasi, kad spūstelės rimtesnis šaltis. Nerimastingai į termometrą žvalgosi ir kaimynai latviai bei baltarusiai.

Dar neseniai taip gyveno ir austrai – šios šalies kalnuose tai stigo sniego, tai trasas užvertė per didelės pusnys.

Lietuvos žiemos centro Ignalinoje direktorius Bronislavas Cicėnas liūdnas: pernai tokiu metu slidinėjimo sezonas jau buvo įsibėgėjęs, o šiemet vis dar tenka gyventi laukimu.

„Jau netekome pusantro mėnesio ir bent trečdalio pajamų. Nežinia, kaip bus toliau, gal ir pusę pajamų prarasime. Mes jau susitaikėme su tuo”, – optimizmu netryško B.Cicėnas.

Tuo tarpu Druskininkų „Snow arena” neatsigina slidininkų. Jų nebaido net ūgtelėjusios kainos.

Pernai sezonas Ignalinoje prasidėjo pačioje gruodžio pradžioje. Šiemet trasomis skrieti geriausiu atveju bus galima sausio 21-ąją.

B.Cicėnas apgailestavo, kad trasos neveikė per Kalėdas, Naujuosius metus.

Mat tuomet žmonės labiausiai trokšta stoti ant slidžių, o vėliau toks noras priblėsta.

„Patikrinome sniego gaminimo mašinas, tačiau esant 2 laipsniams šalčio gaminti sniegą kainuotų labai brangiai. O sinoptikai nieko gera bent iki šiol nežadėjo”, – kalbėjo B.Cicėnas.

Šilta žiema sujaukė ir kitų Lietuvos slidinėjimo centrų planus. Anykščiuose, Alytuje, Birštone ir Vilniuje praėjusią savaitę trasos slidininkams buvo uždarytos.

Įmonė „Žiemos trasa” Vilniuje šią žiemą kartą gamino sniego, tačiau nesulaukė lankytojų. Greičiausiai niekas nesitikėjo, kad trasa veiks, kai mieste net nesnyguriuoja, o temperatūra pliusinė.

„Labai liūdna. Paslidinėti galima nebent ant vaikų kalnelio.

Bet gal dar bus geriau? Labai laukiame šalčių”, – guodėsi Latvijos slidinėjimo kurorto „Zviedru cepure” atstovas Gunaras.

Šis kurortas nuo Vilniaus nutolęs apie 400 kilometrų, tačiau ankstesniais metais savaitgaliais čia dažnai skambėdavo lietuvių kalba. Anot slidinėjimo trasų šeimininkų, kone kas antras slidininkas būdavo iš Lietuvos.

„Pernai sezonas truko tris mėnesius. Žmonėms net pabodo slidinėti”, – pusiau juokaudamas, pusiau rimtai sakė Gunaras.

Pernai trasas „Zviedru cepure” atidarė per Kalėdas.

Kitas Latvijos slidinėjimo kompleksas „Milzkalns” veikia jau kone dvi savaites.

„Tačiau lietuviai dar nevažiuoja, jiems per mažai sniego. Žadama, kad savaitgalį temperatūra bus neigiama, tad ir sniego pagausės”, – aiškino „Milzkalns” atstovas Janis Birkmanis.

Jis vylėsi, kad artimiausiu metu bus atidarytos dar dvi trasos, o tuomet veiks visos keturios. „Bus kaip bus, tačiau kol kas tikrai nelabai gerai. Gal vasaris geras pasitaikys”, – vylėsi J.Birkmanis.

Šiemet paslaugos Latvijos kurorte kiek pabrango, tačiau verslininkai klientus gundo dar pernai pasiūlyta nuolaidų sistema.

Vargai dėl vizų ir konkurentas pašonėje – Druskininkų „Snow arena”. Tokias priežastis dėl sumažėjusio slidininkų iš Lietuvos srauto nurodė Baltarusijos slidinėjimo kurorto „Siliči” atstovė Ilona Jurovskaja.

„Siliči” dalį trasų lankytojams atvėrė dar pernai – gruodžio 25-ąją. Tiesa, sniegas jose – kol kas dirbtinis.

„Dvi dienas pasitaikė neigiama temperatūra, tad įjungėme sniego patrankas”, – kalbėjo I.Jurovskaja.

Iki praėjusios savaitės vidurio „Siliči” komplekse pramogavo 8 tūkst. slidininkų.

Kone 80 proc. jų atvažiavo iš Rusijos, likusią dalį sudaro daugiausia baltarusiai.

Rekordą kurortas pasiekė sausio 2-ąją: tądien trasomis čiuožė 3,5 tūkst. slidžių aistruolių.

„Atvyksta ir lietuvių, tačiau prieš kelerius metus jų būdavo daugiau”, – apgailestavo I.Jurovskaja.

Tuo tarpu Druskininkų „Snow arena” šeimininkai iki sausio vidurio neturėjo kada atsikvėpti – tiek daug lankytojų. Kadangi paklausa netramdomai augo, it ant mielių stryktelėjo ir kainos.

Dienos bilietas pabrango dvidešimčia litų, 2 ir 4 valandų – po 5 litus.

Į šį Lietuvos kurortą, kuriame pernai iškilo sniego arena, per Kalėdas ir pirmąją sausio pusę važiavo ne tik žiemos pramogų išsiilgę lietuviai.

Pasak „Snow arena” vadovo Vytauto Žibūdos, apie pusę lankytojų buvo Lietuvoje atostogaujantys rusai.

„Srautai arenoje buvo triskart didesni nei įprastai. Perdien sulaukdavome 1,5–2 tūkst. lankytojų”, – lūkesčius pranokusiais rezultatais džiaugėsi V.Žibūda.

Pasak jo, išaugusios kainos neatvėsino slidininkų noro pasimėgauti „Snow arena” pramogomis. Ne švenčių metu darbo dieną paslidinėti užsuka apie 500 lankytojų.

Apie tris kartus išaugo ir arenoje įsikūrusių restoranų apyvarta.

„Tie, kurie vyksta slidinėti į tikrus kalnus, apsilanko ir pas mus, tačiau paskui vis tiek vyksta į Austriją ar kitur. Tačiau pasitreniruoti prieš tokią kelionę visuomet pravartu. Juolab kad čia visuomet yra sniego”, – aiškino V.Žibūda.

Kelionių rengėjo „Tez Tour” atstovė Inga Aukštuolytė tikino, kad gamtos išdaigos Austrijoje neišgąsdino jų klientų, besirengiančių slidinėti šioje šalyje.

„Šiuo metu esame pardavę 82 proc. visų planuotų kelionių į Austriją. Šiemet skrydžių programą šia kryptimi padidinome net 5 kartus”, – aiškino I.Aukštuolytė. Populiariausi regionai, kuriuos renkasi „Tez Tour” klientai, – Bad Hofgasteinas, Badgasteinas, Celis prie Zė.

„Kadangi sniego griūčių buvo tik vakarinėje dalyje, mūsų turistai saugūs. Vienintelis dalykas, su kuriuo gali susidurti ten besiilsintys žmonės, – ilgiau trunkanti kelionė iki slidinėjimo vietos, tačiau keliai ir šaligatviai nuvalyti.

Iš turistų girdime daug teigiamų įspūdžių, kai kurie sako, esą net vaikystėje nėra matę tokio dydžio ir grožio pusnų”, – pasakojo I.Aukštuolytė.

Nors užsakomųjų reisų iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto mažėja, į Italiją slidininkus skraidinantis „Novaturas” džiaugiasi sezono pradžia.

Pirmą skrydį į Italijos slidinėjimo kurortus jis surengė sausio 10-ąją. Daugmaž pusė visų slidinėjimo sezono kelialapių jau parduota.

„Žmonės dėl slidinėjimo kelionių pradėjo skambinti dar liepą.

O rugpjūtį kelialapių nupirkta tiek, kiek ir lapkritį”, – lygino „Novaturo” rinkodaros vadovė Sigita Dabulė.

Italijoje „Novaturas” siūlo žiemos pramogomis mėgautis 6 kurortuose. Pernai kelionių rengėjas kalnų aistruolius į Italiją skraidino 11 kartų, šiemet tikisi tai daryti 10 kartų.

Pasak draudimo bendrovės „If” atstovės Orijanos Mašalės, būtinosios medicininės pagalbos draudimą keliaujantys slidinėti dažniausiai įsigyja sausio ir vasario mėnesiais.

Šio draudimo polisą kalnų aistruoliai įsigyja dažniausiai, tačiau šiemet jį perkančių žmonių mažiau nei praėjusiais metais.

„Prognozuojame, kad šiais metais įsigijusių būtinosios medicininės pagalbos draudimą keliaujant slidinėti bus apie 20 proc. mažiau.

Pagrindinė to priežastis – slidininkų planus pakoregavusi žiema be sniego Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje. Juk šios šalys populiariausios tarp žiemos sporto mėgėjų, vykstančių slidinėti savaitgaliais”, – aiškino O.Mašalė.

Pasak jos, 2010–2011 metų žiemą būtinosios medicininės pagalbos draudimu apsidraudusių slidininkų skaičius buvo didesnis nei 2009–2010 metų šaltuoju sezonu.

„Vykstantys slidinėti patiria triskart daugiau draudžiamųjų įvykių nei keliaujantys atostogauti ramiai. Slidininkų patiriama vidutinė žala taip pat būna keletą kartų didesnė nei kitų atostogautojų”, – sakė O.Mašalė.

Tuo tarpu „PZU Lietuva” asmens draudimo produktų vadovė Gitana Beinorienė sakė, kad besidraudžiančių kalnų aistruolių šiemet 5 proc. daugiau nei pernai.

„Pastaruoju metu išvykstantieji renkasi ne tik tradicinį medicininių išlaidų draudimą, bet ir nori didesnės draudimo apsaugos kelionių ir pramogų metu.

Į 40 proc. visų draudimo sutarčių papildomai įtraukta slidinėjimo rizika, asmens civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, bagažo ar neįvykusios kelionės draudimas”, – teigė G.Beinorienė.

LR korespondentas Romoje

ir Vatikane

„Slides tepa ne visi į Italijos Alpes išvykę atostogautojai. Dolomitinėse Alpėse sniego pakanka, veikia beveik visos trasos, o štai vakarinėje Alpių dalyje, Pjemonte ir Aostos slėnyje slidinėjimo sezono pradžia šįmet vėlavo.

Šiaurės Italija prieš Kalėdų atostogas pasidalijo į dvi dalis: rytuose – balta, vakaruose – pilka. Aukščiausios Europos viršukalnės Monblano papėdės kurortuose slidinėjimo sezonas prasidėjo vėliau nei įprasta – pirmąją gruodžio savaitę.

Pjemonto regiono kurortuose pačios sudėtingiausios trasos sudaro 21 proc. visų trasų. Pirmąją sausio savaitę čia šiek tiek pasnigo, bet įpusėjus antrajai veikė tik 10 iš 18 keltuvų, slidinėti buvo tinkami 54 kilometrai trasų iš 80.

Didžiausias nusivylimas laukė pasirinkusių Italijos ir Prancūzijos pasienio Alpes Kuneo provincijoje.

Limone Pjemonto vietovėje beveik visos trasos ir keltuvai neveikė ne tik per Kalėdas, bet ir Naujųjų išvakarėse. Vėliau iškritęs sniegas padėties iš esmės nepakeitė.

„Pjemonto kalnuose metų pradžioje buvo pernelyg šilta: 2 kilometrų aukštyje – vos keli laipsniai šalčio. Tokiomis sąlygomis negelbėja net sniego patrankos”, – aiškino kalnų slidinėjimo entuziastas iš Turino Paolo Grassano.

Tuo tarpu Dolomitinėse Alpėse sezonas prasidėjo gruodžio 4-ąją. Vienoje populiariausių Italijos slidinėjimo vietovių Val Gardenoje iš pradžių veikė ne visi 83 keltuvai, o paskui verslas įsivažiavo. Įpusėjus antrajai sausio savaitei čia slidinėti tiko visi 175 kilometrai trasų.

„Pas mus sniego tikrai daug ir labai geros kokybės”, – aiškino Val Gardenos slidinėjimo konsorciumo rinkodaros direktorius Guntheris Pitscheideris.

„Val Gardenoje paslaugų kainos, palyginti su praėjusių metų sezonu, šįmet nesikeis”, – tvirtino G.Pitscheideris.

Slidinėjimo abonementas savaitei suaugusiam asmeniui kainuoja 208 eurus (717 litų), jaunuoliams, gimusiems vėliau kaip 1995 metų lapkričio 26 dieną, – 145 eurus (500 litų). Tiesa, nuo vasario 5 iki kovo 17 d. abonementai šiek tiek pabrangs, o vėliau vėl pigs.

Savaitė poilsio kalnuose dviejų asmenų šeimai su dviem vaikais keturių žvaigždučių viešbutyje sausio pabaigoje kainuoja 3080 eurų (10 625 litus). Į šią kainą įskaičiuoti pusryčiai, slidinėjimo abonementai ir transporto paslaugos nuo viešbučio iki trasos.

Gerokai sutaupys tie slidininkai, kurie nakvynės ieškos ne viešbučiuose, o nuomojamuose butuose. Val Gardenos interneto puslapio duomenimis, pigiausia nakvynė – Selva Gardenos vietovėje. Čia lovos kaina asmeniui su pusryčiais sausio viduryje buvo 28 eurai (96 litai).

Paklaustas, kada į Val Gardenos kurortą galėtų susiruošti slidinėti labiau taupantys turistai, „Lietuvos ryto” pašnekovas atsakė: „Paskutinę kovo savaitę galima tikėtis nemažų nuolaidų. Kita vertus, pavasarį orai paprastai būna puikūs, sniego netrūksta.”

Kovą savaitgalis su vakariene ir slidinėjimo abonementu kainuoja 200 eurų (690 litų) asmeniui. Slidinėjimo sezonas Val Gardenoje ir daugelyje kitų Italijos kalnų kurortų šįmet baigsis tik po Velykų, balandžio 14 dieną.

Italijos kelionių agentūros ragina savo klientus atostogauti kalnuose šįmet, nes kitąmet žiemos malonumai gali būti gerokai brangesni.

Italijos vyriausybė, siekdama sumažinti valstybės skolą, įsipareigojo nuo 2012 metų spalio 1 dienos pakelti prekių ir paslaugų pridėtinės vertės mokestį nuo 21 iki 23 proc.”.

Specialiai LR, Badgasteinas (Austrija)

„Koks sniegas geresnis: natūralus ar dirbtinis? Žiemos sporto mėgėjai tokius klausimus labiausiai mėgsta aptarinėti po aktyvios dienos trasoje kalnų užeigoje prie taurės karšto vyno. Svarbiausia, kad sniego apskritai būtų. Visą gruodžio mėnesį Austrijoje jo labai trūko.

Tai – viena priežasčių, kodėl nemažai austrų apskritai numojo ranka į tradicines žiemos atostogas ir išskrido į pietus arba liko namuose. Taip taupiau.

Tie, kurie vis dėlto nusprendė važiuoti, rinkosi Tirolį ir Forarlbergą. Kuo aukščiau įrengtos trasos, tuo didesnė tikimybė, kad sniego vis dėlto bus.

Tarp Kalėdų ir Naujųjų metų ir savaitę po Naujųjų Alpėse buvo tiršta: keliuose – spūstys, automobilių aikštelės – pilnutėlės, ilgos eilės prie slidžių nuomos punktų, dar ilgesnės – prie slidinėjimo liftų. Trasose knibždėte knibždėjo žmonių, o padavėjai kalnų užeigose vos spėjo pilstyti gėrimus.

Tačiau praėjusį savaitgalį gamta iškrėtė pokštą žiemos sporto mėgėjams: būtent šiuose regionuose ir Zalcburgo krašte staiga prisnigo. Ir tiek daug, kad net teko uždaryti slidinėjimo trasas ir kelius kalnuose. Tūkstančiai poilsiautojų įstrigo viešbučiuose.

„Gamtos sąlygos – pagrindinis veiksnys, kodėl sparčiai mažėja slidinėjančių austrų”, – patvirtino „Lietuvos rytui” Vienos laisvalaikio tyrimo instituto vadovas profesorius Peteris Zellmannas.

Tradiciškai apie austrus juokaujama, kad jie gimsta su slidėmis. Anksčiau jau trejų metu vaikus tėvai siųsdavo į slidinėjimo kursus arba mokydavo laikytis ant slidžių patys.

Būdavo įprasta atostogauti du kartus per metus: gruodžio, sausio arba vasario mėnesį kalnuose ir vasarą prie jūros. Mokyklose vaikams būdavo tradiciškai organizuojamos slidinėjimo atostogos – ištisomis klasėmis.

Tačiau dabar profesorius P.Zellmannas nustebęs: pasirodo, du trečdaliai austrų apskritai neslidinėja. Šis rodiklis nuo 9-ojo dešimtmečio išaugo net 20 kartų.

Austrus erzina ne tik nepastovios gamtos sąlygos. Darosi vis sunkiau sudominti slidžių sportu vaikus, o kas neišmoko slidinėti vaikystėje, vėliau dažnai nebeprisirengia.

Trečias veiksnys, dėl kurio mažėja slidinėjančių austrų, – kaina. Slidinėjimas – brangus malonumas: vien leidimas slidinėti šešioms dienoms Austrijos Alpėse kainuoja 200–300 eurų. O kur dar nakvynė, kelionės išlaidos ir pagaliau – slidinėjimo kostiumas ir pačios slidės?

Slidinėti retas kuris važiuoja vienas. Keturių asmenų šeimai savaitė ant slidžių Austrijos kalnuose kainuoja gerokai brangiau negu savaitė Turkijos paplūdimyje.

Vis dėlto Austrijos žiemos regionai, tradiciškai gyvenantys iš slidinėtojų, nesiskundžia. Jau ne pirmą dešimtmetį juos maitina turistai iš Vokietijos, o pastaruoju metu daugėja ir turistų iš Rytų Europos.

„Trečdalis mūsų žiemos turistų – vokiečiai, tačiau vien lapkričio mėnesį, kai taip trūko sniego, atvažiavo beveik 30 procentų daugiau turistų iš Rusijos: jie dabar sudaro irgi apie trečdalį visų turistų”, – sakė Austrijos reklamos agentūros vadovė Petra Stolba.

Slidinėtojai iš Rusijos bene labiausiai laukiami Austrijoje. Po Naujųjų kai kuriuose kalnų regionuose negirdėti jokios kitos kalbos, o vietiniai tą laikotarpį jau vadina „rusų festivaliu”.

Užsakomaisiais reisais po 500 keleivių kelionių agentūros skraidina turistus iš Maskvos, Sankt Peterburgo ir Odesos į Zalcburgą. Iš čia jie keliauja į Zalbachą-Hinterglemą, Celio prie Zė regioną, Kapruną ir Gasteino slėnį, kur ilsisi vidutiniškai 4,6 dienos.

Sausio 6 ir 7 dienomis kalnuose švenčiamos rusų ortodoksų Kalėdos. „Mano viešbutis ir šį sezoną pilnutėlis: rusams patinka Austrija, pasisėdėjimai po slidinėjimo, kalnų užeigos ir degtinė”, – juokėsi viešbučio „Elisabethpark” Badgasteine savininkas Sergejus Sokolovas.