Šiltnamių bendrovė „Kietaviškių gausa” neseniai tik pasėjo agurkus, nors pernai tokiu metu jau žaliavo jų lapai.
O Dembavos šiltnamiai greta Panevėžio dar delsia, rašo dienraštis "Lietuvos rytas".
Pasak abiejų įmonių vadovų, pernelyg daug pinigų suryja pabrangusios dujos, kuriomis šildomi šiltnamiai.
Pasak „Kietaviškių gausos” atstovo Donato Montvilos, per dvejus metus šildymo kaina šiltnamiuose išaugo 2,5 mln. litų.
Tačiau daržovės neturėtų būti brangesnės negu pernai. Mat augintojai žino, kad antraip jų niekas nepirktų.
Tieks tiktai kovą
„Kietaviškių gausos” šiltnamiuose išauginti agurkai parduotuves turėtų pasiekti tik gerokai įsibėgėjus kovui.
Pernai augintojai šias daržoves į prekybos centrus tiekė jau kovo pradžioje.
Keliomis savaitėmis vėluos ir švieži pomidorai – šiais metais pirkėjai jų nesulauks balandžio pradžioje, kaip buvo praėjusiais metais.
„Žinoma, būna ir stebuklų – saulė išlenda ir pradeda spiginti, bet tai jau priklauso nuo Dievo”, – kalbėjo D.Montvila.
Tuo tarpu Dembavos šiltnamiai dar nė sėklų į dirvą nesubėrė. „Dar net nesiruošiame nei agurkų, nei pomidorų sėti.
Pernelyg brangiai kainuoja šildymas”, – priežastį nurodė įmonės direktorius Algimantas Staškus.
Šviežių daržovių jo vadovaujama bendrovė pirkėjams pasiūlys tiktai gegužę.
Optimizmu netrykšta
Pasak šiltnamių šeimininkų, 50–57 proc. daržovių kainos dabar sudaro šildymo išlaidos.
„Prognozės liūdnos. Mes dirbame nuostolingai. Teliks atsisveikinti su Lietuva. Teks išvaryti 250 darbuotojų į gatvę.
Juk mūsų šalyje toks požiūris į šiltnamius. Mūsų kombinatas suvartoja tiek energijos, kiek visas Elektrėnų miestas. Tad mes kaip močiutės turėsime polietileno plėvele aptraukti lysves”, – emocijų nešykštėjo vienas „Kietaviškių gausos” šeimininkų D.Montvila.
Jis džiaugėsi tiktai šilta šįmete žiema, tačiau nežinoma, kaip bus vėliau. Jei šaltis tai spaus, tai vėl bus atlydys, apledėjusių šiltnamių konstrukcijos gali neatlaikyti.
Skaičiuoja nuostolius
2010 ir 2011 metai Dembavos šiltnamiams buvo nuostolingi. Per pastaruosius kelerius metus susitraukė ir šios bendrovės apyvarta – nuo 3 mln. litų prieš 4–5 metus iki 1 mln. litų pernai.
„Šiltnamių ūkiai nesulaukia paramos, skirtingai nei kitų žemės ūkio šakų atstovai”, – guodėsi Dembavos šiltnamių vadovas A.Staškus.
Pasak jo, įmonė per metus gauna 1400 litų už deklaruotus pasėlių plotus, už lengvatinę kainą gali prisipilti 1400 litrų degalų. A.Staškus apskaičiavo, kad taip pavyksta sutaupyti iki 3 tūkst. litų.
„Pridėtinės vertės mokestis kitose šalyse mažesnis – vos keli procentai.
Dėl pernai užklupusio E.coli bakterijos protrūkio daugelis ES valstybių sulaukė kompensacijų, o mes – ne.
Šitaip Lietuva prarado 3–4 mln. litų”, – vardijo A.Staškus.
Tačiau valdininkai šiltnamių savininkams išskirtinių sąlygų nežada. Anot Žemės ūkio ministerijos, bet kokia valstybės pagalba veiklos išlaidoms kompensuoti nesuderinama su bendrąja rinka, todėl negali būti teikiama.
Derliaus laukia anksčiau
Tuo tarpu prekybininkai nusiteikę optimistiškiau.
Didžiųjų prekybos tinklų atstovai kažkodėl viliasi, kad šviežios lietuviškos daržovės juos pasieks panašiu metu, kaip ir praėjusiais metais.
„Pirmieji lietuviški ilgavaisiai agurkai, užauginti po danga, į parduotuves atkeliauja kovo pradžioje”, – kalbėjo „Rimi” tinklo atstovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė.
Pernai pavasarį lietuviškų ilgavaisių agurkų kilogramas šiame tinkle kovo pradžioje kainavo 10 litų, balandį – 6, gegužę – 4 litus. Lietuviški pomidorai pasirodė gegužės pirmoje pusėje ir tuomet kilogramas jų kainavo 14 litų, mėnesio pabaigoje – perpus pigiau.
„Rimi” tinklo parduotuvėse šiuo metu galima įsigyti ispaniškų agurkų ir pomidorų.
„Iki” tinklas dabar prekiauja ispaniškais ir olandiškais pomidorais bei ispaniškais agurkais.
„Naują lietuviškų ilgavaisių agurkų derlių planuojame gauti kovo pradžioje, trumpavaisių – kovo pabaigoje, o pomidorų – gegužę. Panaši padėtis buvo ir praėjusiais metais.
Lietuviškos produkcijos sezonas trunka iki spalio–lapkričio”, – pasakojo „Iki” atstovas Valdas Lopeta.