Kinija – jau nebe pasaulio gamykla?

Pretendentai į Prancūzijos prezidento postą jau senokai pradėjo varžytuves – kas pagarsės kaip didžiausias savo šalies pramonės patriotas, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.

Tiek socialistai, tiek dabartinio šalies vadovo Nicolas Sarkozy komanda ragina ne tik pirkti kuo daugiau prancūziškų prekių, bet ir kaip įmanoma daugiau jų gaminti savo šalyje.

Tačiau šis procesas jau vyksta ir be politikų iniciatyvos. Tiek Prancūzijos, tiek kitų Europos šalių bendrovės, perkėlusios gamybą į Tolimuosius Rytus, patyliukais grįžta atgal. Negi globalizacija stringa?

Naujausias ir garsiausias tokios tendencijos Prancūzijoje pavyzdys – žaislų gamintojas „Meccano”. Jo savininkai Michaelis ir Alainas Ingbergai praėjusį dešimtmetį neatsiliko nuo tuo metu daugelį Europos bendrovių apėmusio kvaitulio dėl pigios darbo jėgos Kinijoje. „Meccano” tuo metu perkėlė savo gamyklą į šią Azijos valstybę.

Prancūzijos uostamiestyje Kalė įsikūręs pagrindinis „Meccano” fabrikas, atrodė, jau skaičiuoja paskutines dienas.

Tačiau prieš dvejus metus broliai Ingbergai beveik penktadalį pajėgumų iš Kinijos vėl sugrąžino į Kalė.

Dabar čia pagaminama pusė „Meccano” žaislų.

„Kinija pasikeitė. Atlyginimai greitai auga, juanio vertė didėja ir dar didės, transporto išlaidos irgi šauna į viršų.

Tuo tarpu darbininkų fabrikuose mažėja, todėl tiekimo terminų laikas vis ilgėja”, – vardijo kliūtis M.Ingbergas.

Savininkų nuomone, bendrovė, sugrąžinusi savo gamybą į Kalė, dirbs kur kas lanksčiau.

Be to, „Meccano” gamybos sugrąžinimą parėmė Prancūzijos strateginis investicijų fondas, suteikęs 2,2 milijono eurų paskolą.

Žaislų gamintojų pavyzdžiu seka ir kitos įmonės.

Aukštos kokybės virtuvės stalų, porceliano indų ir puodų gamintojas „Genevieve Lethu” savo gamybą iš Pietų Azijos vėl perkėlė į Savoją, nes užsienyje nepavyko įvykdyti aukštų kokybės reikalavimų.

Pasidairius po Europą tokių pavyzdžių galima rasti visose šalyse.

Traukinių radijo įrangos gamintojas iš Vienos „Kapsch” pasitraukė iš Kinijos ir grįžo į Austriją.

Laidininkų plokštes ir radijo stotis, kurias anksčiau gamino 500 kinų, dabar surenka vos 50 vietos darbininkų.

Nepaisant įtikinamų našumo rodiklių, gamyba Austrijoje vis dar 5 proc. brangesnė.

Kita vertus, vidutinis atlyginimas Kinijoje kasmet išauga 20 proc. Nereikia pamiršti ir didėjančios infliacijos bei kylančios juanio vertės.

Gali darbuotis lanksčiau „Kapsch” gamybos vadovas Martinas Fichtneris teigia, kad iš Vienos daug greičiau galima reaguoti į Europos klientų pageidavimus.Tai pabrėžia ir kitos Kiniją paliekančios kompanijos.

Tokių pavyzdžių esama ir Vokietijoje.Vienas jų – keptuvių gamintojas „Berndes” iš Arnsbergo. Praėjusį rudenį bendrovė pranešė dalį savo gamybos grąžinanti į Vokietiją.Vadybininko Marcaus Linnepe teigimu, Arnsberge užsakymai įvykdomi lanksčiau.Ilgainiui čia vėl turėtų būti gaminama 70–80 proc. vokiškų keptuvių ir puodų.Naujausi duomenys byloja, kad 2006–2009 metais Vokietijos bendrovių gamybos perkėlimas į užsienį susitraukė 40 proc.

Tiesa, šis procesas kol kas nenutrūko.Pasak pramonės eksperto Joachimo Milbacho, šiuo metu trims į besivystančias šalis persikeliančioms Vokietijos bendrovėms tenka viena sugrįžtanti.Britai irgi keliauja namoPanašią išvadą pateikė ir Didžiosios Britanijos apdirbamosios pramonės asociacija: kas septinta britų bendrovė per praėjusius metus kažkada į užsienį perkeltą gamybą vėl sugrąžino į tėvynę.

„Įdėmiau pažvelgus išaiškėja, kad taip gamintojai nori užtikrinti geresnę kokybę, lankstesnį klientų aptarnavimą ir tinkamus tiekimo terminus”, – sakė šios asociacijos vyriausiasis ekonomistas Lee Hopley.Būtent tai daugeliu atvejų ir privertė verslininkus iš naujo įvertinti gamybą besivystančiose šalyse.

„Jei žemais atlyginimais pasižyminčios šalys negali laiku patiekti gaminių, reikia ratą pasukti atgal ir gamybą sugrąžinti ten, iš kur ji buvo iškeldinta.Tai ir daro kai kurios bendrovės”, – sakė L.Hopley.

Beje, Didžiosios Britanijos svaro nuvertėjimas irgi prisidėjo prie to, kad šalies pramonė vėl taptų konkurencingesnė.Iš 300 apklaustų bendrovių 70 proc. nurodė, kad gamybos požiūriu Didžioji Britanija esanti gana konkurencinga.

Tai – dvigubai geresnis įvertinimas negu prieš dvejus metus.Sąnaudos ir rizika augaBendrovėms, kurios praėjusį dešimtmetį savo gamybą perkėlė į Kiniją, tenka atsižvelgti į didžiulį darbo užmokesčio augimo šioje šalyje tempą.

Tai lemia nemažai Kinijoje priimtų įstatymų.Be to, šioje Azijos valstybėje auga darbuotojų protestų ir kitokių profesinių sąjungų rengiamų akcijų skaičius.Todėl kai kuriose pramonės šakose padidėjo ne tik išlaidos, bet ir rizika.Dėl to įspėja ir konsultacijų bendrovės „Roland Berger Strategy Consultans” specialistai. Jų teigimu, vien 2010–2015 metais Kinijoje laukiama net 75 proc. gamybos kainų šuolio.

Šios bendrovės konsultantai spėja, kad tokios tendencijos kirs Kinijos, kaip didžiausios pasaulio gamyklos, įvaizdžiui. Pasak „Roland Berger Strategy Consultants” specialisto Thomo Wendto, užsienio bendrovės, kurios dalį savo gamybos perkėlė į Kiniją, dabar turi permąstyti savo strategiją.Pavyzdžiui, vos šioje šalyje įsigaliojo naujas darbo sutarties įstatymas, ginčų skaičius bendrovėse padvigubėjo.

„Boston Consulting Group” pranašauja JAV perdirbamosios pramonės atgimimą.Mat mažėjantis, palyginti su Kinija, išlaidų skirtumas vis daugiau bendrovių irgi gena atgal į Ameriką.Iki 2015-ųjų atlyginimai Šanchajaus regione turi išaugti iki 61 procentų.Įskaičiavus transporto išlaidas ir kitas sąnaudas, Vakarų šalys vėl tampa patrauklios gamykloms steigti.

„Norėdami kuo daugiau gamybos perkelti į užsienį, privalote dar kartą rimtai pasvarstyti, nes, daugelio gamintojų įsitikinimu, tai jau nebeapsimoka”, – kalbėjo Majamyje (JAV) įsikūrusios konsultacijų bendrovės „Archstone Consulting” vadovas Johnas Ferreira.

Anot jo, globalizacijos žaidimo taisyklės keičiasi.„Tie veiksniai, kurie perkėlus gamybą į užsienį anksčiau leisdavo sutaupyti pinigų, dabar atsisuko prieš verslininkus ir jau ryja sukauptas lėšas”, – įspėjo J.Ferreira. 

* Remiantis Kinijos prekybos ministerijos duomenimis, praėjusių metų lapkritį tiesioginių investicijų iš užsienio srautas į šalį pirmąkart per 28 mėnesius sumažėjo 9,8 proc., palyginti su 2010 m. lapkričiu.

* Gruodį šis sumažėjimas, preliminariais vertinimais, siekė net 21 proc.