Šiuo metu Lietuvos degalinėse dyzelino ir benzino kainos yra supanašėjusios ir svyruoja apie 4,6 lito už litrą.
Lietuvos degalinės prekiauja Mažeikiuose pagamintais degalais, su nedidelėmis išimtimis. Mažeikių naftos perdirbimo gamykla skelbia savo kainas nustatanti pagal didmenines degalų kainas didžiuosiuose Europos uostuose, kurias padidinusi specialiu antkainiu skelbia agentūra „Platts“. Todėl, pasak gamyklos atstovų, tai, ar degalai Lietuvoje brangs, ar pigs, lemia pasaulinės kainų tendencijos.
O pasaulio degalų kainos neturėtų kristi, svarsto analitikai.
„Degalų kainos priklauso nuo naftos kainų. Šios ir toliau lieka aukšto lygio, nepaisant to, kad besiplečiant pasaulio ekonomikos krizei kiti gamtos ištekliai pinga. Beveik visi, prognozuojantys naftos kainas šiems metams, numato apie 100 JAV dolerių už barelį – panašią į tą, kuri susiformavo dabar.
Todėl galima drąsiai sakyti, kad apčiuopiamų degalų kainų pokyčių Lietuvoje šįmet turbūt nematysime. Labiausiai tikėtinas variantas – ir naftos, ir degalų kainos liks daugiau ar mažiau to paties lygio, kaip dabar. Nepaisant to, kad pasaulio ekonomikos tendencijos yra vis prastesnės“, - prognozuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Niūrokai į ateitį žvelgia ir degalinėms atstovaujančios Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius.
„Sunku tikėtis, kad degalų kaina smarkiai kris, ypač šaltu metų laikotarpiu, kai dyzelinas naudojamas ir šildymui“, - sakė jis.
„Didžiąją dalį degalų kainos lemia pasaulinės naftos produktų kainos, kurios dabar yra aukštos. Jų ateitis sunkiai prognozuojama. Užtenka bet kokių geopolitinių neramumų naftą išgaunančioje šalyje, ir kainos pašoka, o kartais tam užtenka vien spekuliacijų. Dabar jau girdisi prognozių, kad kainos gali augti dėl neramumų Nigerijoje – tiesa, kol kas tai tik prognozės“, - sakė L.Vosylius.
Savo antkainį pasiima ne tik Mažeikių gamyklą valdanti „Orlen Lietuva“, bet ir degalinės. Išvis, verslininkų antkainiai Lietuvoje yra didžiausi tarp kaimynų, nustatė Finansų ministerija, remdamasi Europos Komisijos skaičiavimais. Pagal juos, degalai be mokesčių Lietuvoje kainuoja brangiau, nei Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje.
Nuo kitų metų Lietuvoje dėl Europos Sąjungos reikalavimų turės didėti dyzelio akcizas, primena jis. Nuo kiekvieno litro dyzelino bus renkamas 19 centų didesnis mokestis, nei renkamas šiuo metu.
Apie ateitį atsargiai kalba ir degalinių tinklo „Lukoil Baltija“ mažmenines prekybos direktorius Romas Turlinskas.
„Vienas Dievas težino, kur link kainos judės. Mes to nežinome. Pasaulio ekonomika gali stoti, ji gali eiti į priekį – bet ne visada degalų kainos priklauso vien nuo to. Atrodo, sėdi pora arabų ir reguluoja kainas kaip reikia. Jos tai išauga, pamažėja, mes net nesuprantame dėl ko. Be to, dar būna kataklizmai, kaip Meksikoje, jie kainas irgi keičia.
Mums, degalinėms, svarbiausia yra ne galutinė degalų kaina, o mūsų antkainis. Degalų brangimas mums yra net nenaudingas, nes pirkėjams prireikia daugiau lėšų“, - dėstė R.Turlinskas.
Užsienyje girdisi dar niūresnių degalų kainų prognozių.
Buvęs kompanijos „Shell Oil“ prezidentas Johnas Hofmeisteris prognozuoja, jog iki metų pabaigos degalai JAV pabrangs maždaug ketvirtadaliu. Jei degalai tiek pat pabrangtų Lietuvoje – jų kaina priartėtų prie 6 litų už litrą.
Pasak J.Hofmeisteris, paklausa degalams vis labiau viršija pasiūlą, todėl vienintelis būdas išvengti degalų brangimo – itin gili pasaulinė recesija.
Panašiai svarsto ir A.Izgorodinas.
„Naftos kainos pasaulyje, kartu ir degalų kainos Lietuvoje, smuks tik tokiu atveju, jei pasitvirtins pats pesimistiškiausias ekonomikos scenarijus – prasidės stagnacija Europoje ir recesija euro zonoje, o krizė persikels į besivystančias rinkas“, - sakė jis.
Pasak jo, naftos kainas kelia tiek geopolitiniai neramumai naftą eksportuojančiose arabų šalyse ar Irane, taip pat neatitikimas tarp naftos pasiūlos ir paklausos pasaulyje.
„Besivystančios rinkos – Kinija, Indija, Brazilija suvartoja apie pusę pasaulio naftos, paklausa jose lieka milžiniška. Tačiau krizės metu į naujus įrenginius naftai išgauti buvo investuota mažai, todėl pasiūla lieka maža“, - aiškina A.Izgorodinas.
JAV apžvalgininkas Fareedas Zakaria siūlo ir kitą paaiškinimą, kodėl naftos kainos nekrenta. Straipsnyje CNN portale jis atkreipia dėmesį, kad didžiosios naftą eksportuojančios šalys savo biudžetuose numatė tiek daug išlaidų, kad į skolas neįlįs tik tokiu atveju, jei nafta išliks brangi. Išlaidų prireikė gyventojams nuraminti, kad jie gyventų geriau ir neprotestuotų kaip Egipte ar Tunise.
„Rusijos biudžetas bus įvykdytas, jei nafta kainuotų 110 JAV dolerių už barelį. Irako – 110 JAV dolerių už barelį. Net Saudo Arabija turi naftą pardavinėti po 80 JAV dolerių už barelį vien tam, kad biudžetas būtų subalansuotas. Brangi nafta būtina ir Alžyrui, Katarui bei Omanui. Tuo tarpu dar prieš dešimtmetį Saudo Arabija savo biudžetą subalansuodavo ir naftai kainuojant apie 25 JAV dolerius už barelį.
Taigi šios šalys yra suinteresuotos laikyti dideles naftos kainas, ką jos ir daro vienaip ar kitaip ribodamos jos pasiūlą. Tai turbūt ir yra pati ilgaamžiškiausias pernykščių masinių protestų pasekmė: brangi nafta“, - rašė F.Zakaria.