Naują įstatymą parlamentas priėmė gana nedidele balsų persvara – jam pritarė 58 parlamentarai, nepritarė – 50.
„Už“ balsavo beveik visa valdančioji koalicija, išskyrus du liberalsąjūdiečius. Tačiau įstatymą palaikė kelis narius Seime turintys „valstiečiai“, taip pat du socialdemokratai.
Nors už naują įstatymą balsavo dauguma valdančiajai koalicijai priklausančios liberalų sąjūdžio frakcijos („už“ buvo penki iš septynių balsavusių jos narių), bet išsyk po balsavimą liberalsąjūdiečiai ėmė piktintis jo nuostatomis.
„Kas galėtų paneigti, kad energetikos sektoriuje veikiančios įmonės, pasinaudodamos savo dominuojančia padėtimi rinkoje, gali paminti teisėtus paprastų elektros vartotojų interesus ir nepagrįstai išauginti kainą? Praleidome puikią progą užtikrinti skaidrią ir gyventojams naudingą sistemą“, – išplatintame frakcijos pranešime spaudai teigė jos narys Erikas Tamašauskas. Jis balsavime dėl įstatymo nedalyvavo.
Svarstant įstatymą panašiai tvirtino nemažai opozicijos parlamentarų. Pasak „darbiečio“ Kęstučio Daukšio, valstybinės elektros energetikos įmonės stengsis surinkti daugiau lėšų, kurias neskaidriai išleis. „Sudaryta galimybė, kad kažkas galėtų užsidirbti daugiau pinigų, kuriuos galėtų išleisti biržose, neaiškiose statybose. Tai Lietuvos žmonių nuskurdinimo įstatymas. Aš suprantu, kad Vyriausybei yra labai gerai pinigus paimti ne iš biudžeto, bet iš energetikos įmonių, tačiau į tas įmones pinigus suneš visi Lietuvos žmonės mokėdami už elektrą“, - tvirtino jis.
„Darbietė“ Loreta Graužinienė svarstė, kad pelno ribojimas yra pašalinamas ruošiantis statyti atominę elektrinę.
„Suprantu, kad padidinus elektros kainą vartotojams bus statoma nauja atominė. Taip ir pasakykite, kad už žmonių pinigus ją statysite. Nematau priežasties, kam reikėto ardyti LEO, nes ten statymo mechanizmas buvo toks pats numatytas – gauti pinigų per elektros kainą“, - dėstė ji.
Savo ruožtu konservatorius Kęstutis Masiulis tvirtino, kad ribojant energetikos įmonių pelnus būtų sunaikinta elektros rinka, kurią naujasis įstatymas bando kurti.
„Pelno normos reguliavimas rinkoje yra necivilizuota, tai sunaikina rinką. Nes tada į rinką efektyviam žaidėjui įeiti neapsimoka. Jei galiu perpus pigiau tiekti elektrą į rinką, negaliu įeiti į rinką“, - tvirtino jis.
Kai kurie parlamentarai priminė, kad energetikos kainos kelerius metus buvo pradėtos riboti konservatorių iniciatyva. „Kol ne tiek buvo prie didelio energetikos katilo, tol to reikėjo. Dabar sustatė savus – ir jau negalima riboti pelno maržos“, - kaltino „tvarkiečių“ frakcijai priklausantis Julius Veselka.
Premjeras Andrius Kubilius tvirtino, jog opozicijos kaltinimai yra „susiję su rinkimine, ne ekonomine logika“.
Jis tvirtino, kad efektyviau tvarkant valstybinį energetikos ūkį per pastaruosius metus už elektrą buvo sumokėta 800 mln. litų mažiau. „Tiek sutaupyta dėl elektros įmonių pertvarkos“, - sakė jis.
Kai kurie parlamentarai iš šio teiginio atvirai šaipėsi.
„Jei premjeras sako, kad vartotojai per tą laikotarpį laimėjo 800 mln. litų, kai kasmet kainos elektrai buvo didinamos – apie ką čia kalbėti? Paskaičiavo, kad jei būtų dar didesnė kaina, tai būtų jie tiek sumokėję. Bet kaina turi būti, kokia turi būti. Tai iš kur 800 mln. litų premjeras gavo?“ - svarstė J.Veselka.
Dabar galiojančiame įstatyme numatyta, jog nustatant didžiausias galimas elektros perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas didžiausias šias paslaugas teikiančių įmonių pelnas negali viršyti 5 proc. jų turto vertės.