Pasak jo, banko turtas yra sumažėjęs nuo 7,98 mlrd. litų iki 4,1 mlrd. litų. Pradingo turto už 3,9 mlrd. litų.
Tarp jų daugiausia buvo nurašyta vertybinių popierių vertė - jų sumažėjo už 2,3 mlrd. litų. Pasak banko, dabar banko turimų vertybinių popierių vertė yra 691 mln. litų.
Be to, blogimis pripažintos 1,2 mlrd. litų paskolų. Nemaža jų dalis buvo išduota buvusiems "Snoro" akcininkams, tvirtina Lietuvos bankas.
Nurašyta dar 23 mln. litų kito turto, tame tarpe - automobilių vertė.
Be to, 200 mln. litų nurašyta bankrutavus "Krajbanka" - tiek buvo investuota į šį Latvijos banką. Dar antra tiek buvo nurašyta nuo banko
perimto nekilnojamojo turto vertės, nurodo Lietuvos bankas.
Pasak V.Vasiliausko, banko turtas dingo dviem būdais – pervedant vertybinius popierius į akcininkų asmenines sąskaitas, taip pat užstatant banko turtą už paskolas akcininkams.
Pasak jo, iki šiol rasta banko turto už 2 mlrd. litų, iš jų 0,5 mlrd. litų vertybiniai popieriai. „Jis identifikuotas, liko klausimas, kaip jį sugrąžinti“, - sakė banko vadovas.
Veiksmai turtui ginti buvo sukoncentruoti į vertybinius popierius Šveicarijoje, buvo dirbama su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, dirbama su Šveicarijos bankais depozitoriais, kad vėliau būtų galima grąžinti teismo pagalba, dėstė V.Vasiliauskas.
Buvo nustatyta lėšų judėjimai tarp akcininkų ir susijusių asmenų Belize, Ukrainoje, Rusijoje, buvo imtasi priemonių jam sulaikyti, sakė jis.
"Mes iš savo duomenų matome, kad vertybinių popierių nėra. Kaip jie atsidūrė privačiose sąskaitose – tai teisminio tyrimo reikalas.
Be to, "Snoro" turtą mažino dar yra blogos paskolos, nesuformuoti atidėjimai – tai galima priskirti kategorijai „nenusisekęs verslas“. Tai dvi kategorijos – galimai nusikalstama veikla ir verslas, kuris yra labai rizikingas", - tikslino V.Vasiliauskas.
„Jei Vyriausybė būtų pasiruošusi gelbėti banką, turėtų leisti milijardus mokesčių mokėtojų pinigų. Bankas negalėjo veikti pelningai. Kiekvienais metais bankas būtų generavęs apie 60 mln. litų nuostolių. Greitas pardavimas buvo neįmanomas, tai rodo „Citadeles“ pavyzdys Latvijoje“, - tikino jis.
Jis taip pat tikino, kad nieko nebūtų daręs kitaip, nei darė „Snoro“ istorijoje.
„Pasirinkimo nebuvo, veiksmus ir poelgius diktavo konkreti situaicja.
Analogiškuose situacijose elgčiausi lygiai taip pat, tokie patys būtų sprendimai, tą patį siūlyčiau valdybai ir vyriausybei“, - sakė V.Vasiliauskas.