„Jei neklystu, pernai Rusijoje elektros energijos megavatvalandė (MWh) kainavo 26 eurus (90 litų). O Lietuvoje - 48 eurus (166 litus). Iš kur atsiranda toks skirtumas? Kas jį pasiėmė?
Rusijos rinkoje pigesnės dujos, nieko nekainuoja anglies dvideginio emisija. Tačiau lietuviška kompanija negali Rusijoje nusipirkti elektros už 26 eurus ir Lietuvoje parduoti už 28 eurus. Nes iš Rusijos elektrą gali eksportuoti tik viena kompanija („Inter RAO“). O ji Lietuvoje parduoda už 48 eurus.
Vadinamosios pigios rusiškos elektros energijos niekas nematė nei Lietuvoje, nei Latvijoje, nei Estijoje“, - interviu „Verslo žinioms“ sakė S.Liive.
Jis svarstė, kad Rusijos galimybė pigiai gaminti elektrą remiasi ne tik pigesne dujų kaina, bet ir tuo, kad toje šalyje nereikia leisti pinigų atitikti Europos Sąjungos gamtosauginius reikalavimus. Tai, pasak jo, sudaro nesąžiningas sąlygas.
„Nesakau, kad reikia uždrausti importuoti elektrą. Tačiau padėtis rinkoje yra nesąžininga. Mes planuojame investicijas, tačiau dėl neteisingos konkurencinės aplinkos šios investicijos tampa problematiškos“, - sakė S.Liive.
Lietuvoje elektra yra prekiaujama biržoje, kur parduodama elektra iš Rusijos, Baltijos valstybių, Suomijos. Pernai vidutiniškai elektros kilovatvalandė kainavo 15,621 centus. Pagal vidutinę elektros kainą biržoje yra nustatomas elektros tarifas gyventojams.
S.Liive patvirtino, kad „Eesti energia“ dar nėra priėmusi galutinio sprendimo investuoti į Visagino atominę elektrinę, tačiau toliau dalyvauja derybose ir labai rimtai dirba kaip galimas partneris. Jo nuomone, į derybas sugrįš ir Lenkija.
„Sprendimus priimsime žingsnis po žingsnio. Dėl kai ko teks apsispręsti dar šiemet. Yra skirtingi šio proceso etapai“, - apie dalyvavimą atominės statybose sakė S.Liive.