Iš lietuviškų kailių – „Chanel” mados namų vadovo Karlo Lagerfeldo modeliuoti kailiniai. Arba dizainerio Roberto Cavalli. Kodėl gi ne?
Fermos „Vilkijos ūkis” vadovas, Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša įsitikinęs, kad aukštosios mados kūrėjus pasiekia ir Lietuvoje užaugintų juodsidabrių lapių kailiai.
„Šių žvėrelių pasaulyje auginama labai nedaug. Iš visų mūsų šalyje veikiančių žvėrininkystės ūkių jų turime tik mes.
Neabejoju, kad per tarpininkus jų kailių nuperka ir aukštosios mados namai”, – sakė Č.Tallat-Kelpša.
Aukcionas vyks jau vasarį
Kailiniai – prabangos prekė, todėl jos kainų ribų dar nematyti. Žvėrelių kailiai pastaruoju metu smarkiai brango.
Netruks dar šoktelėti ir iš jų pasiūtų drabužių kainos.
Pasak Č.Tallat-Kelpšos, tokių kainų kaip dabar dar nebūta per visą žvėrininkystės istoriją.
Anksčiau už audinės kailiuką buvo siūloma apie 22–25 eurus, pastaruoju metu paklojama apie 40–45 eurus.
Paprastai kailiniai, pasiūti iš ypač gerų kailių, kainuoja vidutiniškai du tris kartus daugiau nei juos siuvant naudojama žaliava.
Netrukus, vasario pradžioje, Lietuvoje užaugintų žvėrelių kailiai atsidurs Danijos sostinėje vyksiančiame „Kopenhagen Fur” aukcione.
Pernai Kopenhagos ir Helsinkio (Suomijoje) aukcionus iš Lietuvos pasiekė maždaug 540 tūkst. žvėrelių, daugiausia – audinių kailiai.
Nors keletas aukcionų per metus vyksta ir Amerikoje, pavyzdžiui, Sietle, švelniakailių žvėrelių augintojai jiems dažniausiai nebeturi ką pasiūlyti.
„Aukcionuose sukasi tie patys tarpininkai.
Todėl ir kailių kainos pasaulyje laikosi maždaug vienodos”, – sakė Č.Tallat-Kelpša.
Lietuva neatsilieka
Lietuvoje užaugintų žvėrelių kailių kokybė ne prastesnė negu lyderių poziciją šiame versle užėmusių danų žvėrininkystės fermų.
Po jų rikiuojasi Norvegijos ir Islandijos ūkiai.
Lietuvos švelniakailių žvėrelių augintojai koja kojon žengia su švedais.
Pavyzdžiui, Helsinkio aukcionuose maždaug 70 proc. „Vilkijos ūkio” kailių suteikiamas aukščiausios kokybės – „Saga Royal” prekių ženklas.
Milijonas žvėrelių
Kailinių žvėrelių augintojams praėjęs sezonas buvo rekordinis. Kopenhagos ir Helsinkio aukcionuose parduotų lietuviškų kailiukų apyvarta pasiekė maždaug 83 mln. litų.
Pasak Č.Tallat-Kelpšos, aukcionuose kainą smarkiai kilstelėjo padidėjęs kailių poreikis Kinijoje. „Ši šalis turtėja, tad kinai nori prabangos”, – sakė pašnekovas.
Dar šiek tiek kailių – apie 5–6 proc. Lietuvos žvėrininkystės ūkiai pernai pardavė trečiosioms šalims. 2011-aisiais Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba buvo išdavusi sertifikatų parduoti maždaug 80,8 tūkst. kailių. Tai – kone 2,5 karto daugiau nei užpernai.
Pasak Č.Tallat-Kelpšos, šį sezoną žvėrininkystės ūkiai prognozuoja dar 10 proc. didesnę apyvartą.
Juoba kad Lietuvoje porą bendrovių – „Raudonosios lapės” bei Šeduvos – ką tik įsigijo olandai, kurie planuoja plėtrą.
„Jei ne šįmet, tai kitąmet Lietuvoje bus užauginta per milijoną švelniakailių žvėrelių.
Ko gero, tai – riba: daugiau jų neįstengtume iššerti”, – teigė Č.Tallat-Kelpša.
Brangsta ir kailiniai
„Kuo geriau kailinių žvėrelių augintojams, tuo mums blogiau”, – dalijosi patirtimi siuvimo įmonės „Vilko kailiniai” vadovė Danguolė Gylienė.
Anksčiau įmonė gaminius siuvo tik iš brangių kailių.
Tačiau ir sunkmetis, ir sparčiai brangstantys švelnieji kailiai privertė atsigręžti į vidutinio dydžio pajamas gaunančius pirkėjus.
Pasak D.Gylienės, retas žmogus Lietuvoje galėtų įsigyti per 10 tūkst. litų kainuojančius audinių kailinius.
Todėl pastaruoju metu D.Gylienės vadovaujama įmonė pakeitė kryptį – šiuo metu ji siuva kailinius iš pigesnių ispaniškų avikailių.
Tiesa, ir jie, palyginti su ankstesniu sezonu, pabrango maždaug 50 procentų.
„Vis dėlto kailinių kainą tekilstelėjome dešimtadaliu.
Antraip pirkėjai nuo mūsų apskritai nusigręžtų”, – sakė D.Gylienė.
Audinių gausėja, o lapių mažėja
* Statistikos departamento duomenimis, 2011-ųjų pradžioje Lietuvoje buvo auginama per 175 tūkst. audinių – daugiausia per pastaruosius septynerius metus.
* Lietuvoje vis mažiau auginama šiaurinių lapių. Pavyzdžiui, 2006-aisiais šiaurinių lapių auginta apie 11 tūkst., o pernai – vos 19. Kitų veislių lapių per pastaruosius šešerius metus mažėjo nuo 3330 iki 477.
* Pastaruosius trejus metus žvėrininkystės ūkiuose auginama apie 1300 nutrijų.
* Veislinių švelniakailių žvėrelių eksportas pernai smuko. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, pernai prekybos leidimai buvo išduoti 546 gyvūnams parduoti, užpernai – maždaug 20 tūkst.
* Pasak Č.Tallat-Kelpšos, Rusija ypač smarkiai riboja prekybą. Iš „Vilkijos ūkio” rusai ketino pirkti veislinių lapių, tačiau dėl neįvykdomų biurokratinių reikalavimų kontraktas nutrūko.