„Seimas ir Vyriausybė turėtų vienokia ar kitokia forma
pasisakyti, nes tai būtų valstybinės reikšmės energetikos
objektas. Kiek suprantu, „Dalkia“ planuoja kreiptis į Vyriausybę,
kad biokuro jėgainės projektas būtų pripažintas strateginės
reikšmės objektu“, - BNS sakė Kainų komisijos pirmininko
pavaduotojas Danas Janulionis.
Jo teigimu, leidimų klausimai priklausys nuo to, kas statys
biokuro jėgainę: “Dalkia“ kontroliuojama „Vilniaus energija“, kuri
šiuo metu yra išsinuomojusi sostinės šilumos ūkį, ar kita
įmonė - nepriklausomas šilumos tiekėjas.
„Jeigu tai bus nepriklausomas šilumos tiekėjas, vėlgi sąlygos
priklauso, ar to nepriklausomo šilumos tiekėjo šilumos kaina bus
reguliuojama, ar nereguliuojama. Pastaruoju atveju iš Vilniaus miesto
tarybos ir Kainų komisijos jokio leidimo nereikia, tačiau gamintojas
šilumą privalėtų gaminti pigiau negu ji pagaminama, išnaudojant
dabartinius įrenginius“, - BNS sakė D.Janulionis.
Kainų komisijos pirmininko pavaduotojo žiniomis, „Dalkia“
planuoja pasinaudoti Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko
(ERPB) finansavimu, o biokuro jėgainę pavesti statyti antrinei
įmonei, kuri siektų nepriklausomo reguliuojamojo šilumos tiekėjo
statuso.
Prancūzijos koncernas taip pat ketina kreiptis į Vyriausybę
dėl objekto pripažinimo strateginės reikšmės projektu, savo
ruožtu Kainų komisija privalėtų svarstyti šią investiciją.
Energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas Lietuvos radijui
sakė, kad Energetikos ministerija nieko konkrečiau apie „Dalkia“
projektą nežino.
„Dabar tikrai negalėčiau pasakyti, ką pateiks ir koks galėtų
būti sprendimas, nes gandų lygyje sunku komentuoti. Kai bus
konkretus pasiūlymas, investicijų projektas, tada bus galima kažką
komentuoti. Dabar tikrai negalėčiau daugiau pasakyti“, - sakė
energetikos viceministras.
„Dalkia“ į 300 megavatų galios biokuro jėgainės statybą
Vilniuje ketina investuoti 500 mln. litų. Vilniaus mero Artūro Zuoko
teigimu, „Dalkia“ už numatytas investicijas savivaldybės neprašo
jokių įsipareigojimų, įskaitant ir šilumos ūkio nuomos sutarties
pratęsimo. Teigiama, kad statybos gali prasidėti dar šių metų
pabaigoje, jos truktų maždaug trejus metus.
2001 metais Vilniaus miesto šilumos ūkis 15-kai metų buvo
išnuomotas koncernui „Dalkia“, kurio įkurta antrinė įmonė
„Vilniaus energija“ įsipareigojo iki 2017 metų į Vilniaus šilumos
tinklus investuoti apie 579 mln. litų. Iki 2010 metų vasaros
pradžios įmonė teigė atlikusi beveik visas investicijas - 518,2
mln. litų, iš jų 274,4 mln. litų investuota iš vilniečių
mokėto šildymo tarifo.
Vilnius taryba užpernai birželį nepritarė siūlymui dar
dvidešimčiai metų iki 2037 metų pratęsti Vilniaus šilumos
tinklų nuomą koncernui „Dalkia“. Anksčiau „Dalkia“ teigė, kad į
biokuro katilus investuotų tik su sąlyga, kad savivaldybė su įmone
2016-ųjų pabaigoje besibaigiančią sutartį pratęstų dar 20-čiai
metų.
„Dalkia“ pernai birželį perleido Vilniaus šilumos ūkį
valdančios įmonės „Vilniaus energija“ akcijas grupės įmonei
„Societe Valmy Defense 22“. Iki tol 100 proc. „Vilniaus energijos“
akcijų valdė „Dalkia“ grupės įmonė „Dalkia International“.