Šiame dokumente teigiama apie pritarimą Europos Komisijos
planams įvesti ES mokestį už bankų operacijas.
Kiek anksčiau planai taikyti tokią finansinę priemonę sukėlė
konfliktą valdančiojoje Vokietijos koalicijoje. Tardamasi su N.
Sarkozi, A.Merkel faktiškai stojo prieš savo sąjungininkus -
Laisvąją demokratų partiją (FDP).
Liberaliosios partijos frakcijos vadovas Rainer Bruederle anksčiau tvirtino, kad bankų įtraukimas į kovą su finansų krize Europoje - gera mintis, tačiau finansinių sandorių
mokestis šiuo atveju nepadės. R.Bruederle nuomone, daug
efektyvesnis yra Tarptautinio valiutos fondo pasiūlymas įvesti
„finansinės veiklos“ mokestį, tai yra priversti bankus mokėti
procentus nuo gautų pajamų, taip pat nuo vadovų atlyginimų ir
premijų.
Be bankų mokesčio, Vokietija ir Prancūzija įtraukė į dokumentą
šešis punktus dėl ES ekonominės plėtros. Pavyzdžiui, jos siūlo
įpareigoti darbo biržas surasti darbą tiems, kas į jas kreipėsi,
per tam tikrą laikotarpį. Smulkiesiems verslininkams ir vidutinio
verslo atstovams turėtų būti supaprastinta paskolų išdavimo
procedūra. Be to, Berlyno ir Paryžiaus nuomone, ypač turėtų būti
palaikomos tos šalys, kurios vykdo reformas ir įvedė taupymo
priemones.