„Konteinerių tinkamumas analizuojamas
dabar - yra paduoti
paklausimai dėl konteinerių techninių charakteristikų ir
kiek jos
atitinka techninį projektą. Šiuo metu turi būti
atlikti
skaičiavimai ir konteinerių tinkamumą įvertins
Valstybinės
atominės energetikos saugos inspekcija. Po šio
vertinimo
konteineriai bus pripažinti arba tinkamais -
atitinkančiais
techninį projektą ir visus saugumo reikalavimus, arba jie
bus
pripažinti netinkamais“, - ketvirtadienį Seime atsakydamas
į
parlamentarų klausimus, sakė A.Sekmokas.
Tačiau jis negalėjo
pasakyti, kas su konteineriais bus daroma,
jeigu jie bus pripažinti
netinkamais.
„Kadangi konteinerių gamybą vykdė genrangovas su
subrangovu
(Vokietijos bendrovių „Nukem Technologies“ ir GNS konsorciumas
-
BNS), tai iš tikro atsakomybė galėtų gulti būtent
konteinerių
gamintojams, tačiau mes išanalizuosime labai atidžiai, ar
rengiant
techninį projektą jam pritarė, ar tuometinė Ignalinos
atominės
elektrinės vadovybė atliko visą darbą, nustatant
tinkamus
reikalavimus“, - aiškino energetikos ministras.
„Verslo
žinios“ rašė, jog pagrindinės Ignalinos AE pareigūnų
rangovams keliamos
pretenzijos, jog didžioji dalis „Nukem“
subrangovęs Vokietijos GNS pagamintų
ir pristatytų „Constor
RBMK-1500“ tipo panaudoto branduolinio kuro saugojimo
konteinerių yra
nesertifikuoti, nepritaikyti vežti - tokie yra 150 iš
201
konteinerio.
Projekte numatyta, kad po laikino (iki 50 metų)
saugojimo
konteinerius su panaudotu kuru būtų galima transportuoti
į
nuolatinę saugojimo vietą - tikimasi, kad iki tol tokia atsiras.
Be
to, pasak dienraščio, kol kas nežinoma, kaip užtikrinti,
kad būtų kokybiškai
užvirinami dvigubi konteinerių dangčiai,
nėra aišku, ar betoninės laikinosios
saugyklos grindys išlaikys
118 tonų svorio konteinerius, kuriuose kuro
atliekos įkais iki 300
laipsnių.
Kai kurie Ignalinos AE pareigūnai
skeptiškai vertina rangovų
gebėjimus ne tik formaliai įgyvendinti 667 mln.
litų vertės
branduolinių atliekų saugyklų statybos sutartį, bet
ir
užtikrinti, kad 22 tūkst. Ignalinos AE nuo pat jos darbo
pradžios
sukauptų panaudoto branduolinio kuro rinklių (2,5 tūkst.
tonų),
kitų jonizuota spinduliuote užterštų medžiagų bus saugios.
„Nukem“ ir GNS konsorciumas įgyvendina du didelius Ignalinos
jėgainės
uždarymo projektus - įrengia 123 mln. eurų (425 mln.
litų) vertės kietųjų
radioaktyviųjų atliekų saugojimo
kompleksą ir stato 193 mln. eurų (666 mln.
litų) pradinės vertės
laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą. Jų
statyba
vėluoja maždaug 3-4 metus.
Ketvirtadienis, 15 val. 52 min. Lietuva kol kas neprisiėmė jokių
turtinių ar finansinių įsipareigojimų, susijusių su jos įnašu
į naują atominę elektrinę Visagine, sako energetikos ministras
Arvydas Sekmokas.
Pasak jo, pernai gruodį pasirašytas susitarimas su „Hitachi“
dėl esminių VAE koncesijos sutarties sąlygų nėra teisiškai
įpareigojantis.
„Šalys neprisiėmė jokių turtinių ar finansinių
įsipareigojimų, tarp jų ir susijusių su Lietuvos įnašu į VAE
projektą“, - ketvirtadienį Seime atsakydamas į parlamentarų
klausimus, sakė energetikos ministras, pabrėždamas, kad bet kokie
šalių įsipareigojimai ir atsakomybė bus įtvirtinti koncesijos
sutartyje, kurioje numatytiems įsipareigojimas turės pritarti
Seimas.
„Jokių lėšų nebuvo sumokėta jokiam subjektui pagal
susitarimą, pasirašytą su „Hitachi“, ir įsipareigojimo tokias
lėšas pervesti ten nėra“, - sakė A.Sekmokas.
A.Sekmoko paaiškinimo dėl Lietuvos neva sumokėtų 200 mln.
litų prašė parlamentaras Gintaras Songaila.
Pernai spalį protokoliniu nutarimu Vyriausybė pritarė, kad
naujos atominės elektrinės statybos projektui 2012 metais galėtų
būti skirta 200 mln. litų valstybės garantija. Įstatymai numato,
kad tokio dydžio garantiją gali suteikti tik Seimas, ji būtina,
šaliai investuojant daugiau nei 200 mln. litų.