Nepatenkintas vyras skunde aiškino: „Turėdamas viešojo administravimo bakalaurą, pagal kurį galėčiau dirbti tarptautinėse organizacijose ar valstybės tarnyboje, turiu eiti šluoti gatvių.“ Kaunietis prašė išaiškinti, ar tokia situacija nepažeidžia jo orumo.
Paraiškoje dėl piniginės socialinės paramos gavimo jis pažymėjo, kad nesutinka atlikti visuomenei naudingų darbų ir yra informuotas, kad atsisakius juos atlikti socialinė pašalpa bus teikiama nepinigine forma.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas ištyrė šį skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų, sprendžiant piniginės socialinės paramos skyrimo klausimą. Jis rekomendavo Vyriausybei imtis priemonių, kad būtų patvirtinta tvarka, pagal kurią asmenys pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti.
A.Normantas išsiaiškino, kad Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas numato, jog socialinė pašalpa gali būti teikiama tiek pinigais, tiek nepinigine forma (maisto produktais, drabužiais ir kitomis reikalingomis prekėmis, kortelėmis, skirtomis pirkti maisto parduotuvėse, maitinimo talonais, apmokant vaikų maitinimo išlaidas mokyklose ar dienos centruose ir kt.).
„Minėtas įstatymas taip pat nustato, kad savivaldybė turi teisę asmenis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti“, - rašoma Seimo kontrolieriaus pranešime.
A.Normantas atkreipė dėmesį į tai, kad nebuvo ir iki šiol nėra priimtas teisės aktas, kuriuo nustatoma asmenų pasitelkimo visuomenei naudingiems darbams atlikti tvarka.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinta Telkimo visuomenei naudingiems darbams tvarka nebuvo ir nėra skirta Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymui įgyvendinti ir ja reglamentuojami ne tie santykiai, kurių reglamentavimo poreikis kyla iš minėto įstatymo“, – apibendrindamas atliktą tyrimą sako Seimo kontrolierius Augustinas Normantas.
Be to, pasak Seimo kontrolieriaus, pasitelkiant asmenis visuomenei naudingai veiklai atlikti, būtina atsižvelgti į jų išsilavinimą ir darbo patirtį.
„Akivaizdu, kad žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą, pavyzdžiui, vadybos srityje, neturi būti siunčiamas šluoti gatvių arba šienauti pakelių. Reikia kiek įmanoma labiau įvertinti turimą žmogaus potencialą ir išnaudoti jo galimybes toje srityje, kurią jis geriausiai išmano arba kurioje pats norėtų darbuotis“, – sako A.Normantas.
Atsižvelgdamas į tai, Seimo kontrolierius siūlo Vyriausybei imtis priemonių, kad neatidėliojant būtų patvirtinta tvarka, pagal kurią asmenys pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti.