Pasak Seimo vicepirmininko Algio Čapliko ir Ekonomikos komiteto
nario Kęstučio Masiulio, valdantieji įkalbinėjo parlamentarus iš
opozicijos dalyvauti balsavime. Seimas vieną kartą pabandė balsuoti
dėl šių įstatymų, bet opozicija ir toliau nesiregistravo
balsavimui, nors keli parlamentarai posėdžių salėje buvo.
Seimui ryte atsisakius sudaryti laikinąją komisiją tirti
„Snoro“ bankroto aplinkybes, opozicija nutarė nebedalyvauti kitų
klausimų svarstyme, todėl Seimui pritrūko balsų apsispręsti dėl
galimybės pritraukti privataus kapitalo į Kėdainių ir Panevėžio
LEZ. Norint priimti įstatymą reikia, kad balsuotų ne mažiau kaip
71 parlamentaras.
Balsavimas dėl Kėdainių ir Panevėžio LEZ balsų
ketvirtadienį neįvykus, dėl vetuoti įstatymų bus bandoma
apsispręsti kitoje neeilinėje Seimo sesijoje šaukimaoje vasario
13-ąją.
Ekonomikos komitetas siūlo parlamentarams nepritarti prezidentės
Dalios Grybauskaitės veto įstatymų projektams dėl Kėdainių ir
Panevėžio laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) valdymo.
Komiteto vadovo Dainiaus Budrio teigimu, pramoninių parkų, kurie
verčiami LEZ, infrastruktūra - valstybės turtas, į kurį
investuota daugiau negu 100 mln. litų, neturėtų valdyti užsienio
įmonės.
Audito komiteto narys Naglis Puteikis Seime aiškino, jog praktika
rodo, kad privačios bendrovės nesilaiko įstatymų - Klaipėdos
LEZ valdymo bendrovė valdyboje iki šiol neturi Vyriausybės
atstovo.
„Ir tai sudaro sąlygas jai atsitempti į LEZ cheminę taršą
skleidžiančias įmones, kurių bando atsikratyti Vakarų Europa.
Klaipėdos savivaldybės atstovas valdyboje pritarė taršios
pramonės atvedimui į LEZ - šiukšlių deginimo įmonę, kurią
stato „Fortum“, ir kuri ruošiasi deginti nerūšiuotas šiukšles
- sudeginti 20 tūkst. tonų plastmasės per metus. Ta įmonė yra
įsikūrusi LEZ centre - Klaipėdos miesto centre. Šitas
„brudas“, kuris yra tokio pat pavojingumo, kaip radioaktyvios
atliekos, bus vežamas per Klaipėdos miesto centrą ir greičiausiai
plukdomos Klaipėdos uoste. Jeigu toks konteineris apsivers arba tie
milteliai išbyrės į vandenį, tai praktiškai miestą reikės
evakuoti“, - kalbėjo N.Puteikis.
Pasak jo, šis atvejis kelia įtarimų, kad tokia pati situacija
gali susidaryti ir kituose LEZ.
„Gali teoriškai susidaryti situacija, kad privačios bendrovės
Kėdainiuose, Panevėžyje, kitose LEZ pradės deginti šiukšles,
kurias importuos iš Švedijos“,- Seime aiškino parlamentaras.
Ekonomikos komiteto nario Vaidoto Bacevičiaus duomenimis,
įkūrus Kėdainių ir Panevėžio LEZ, būtų sukurta atitinkamai 950
ir 600 darbo vietų.
Prezidentė siūlo leisti Kėdainių ir Panevėžio LEZ
valdytojomis būti akcinėms arba uždarosioms akcinėms bendrovėms
ir taip panaikinti apribojimus privačioms ir užsienio bendrovėms
dalyvauti jų valdyme. Dabar numatyta, kad šių zonų valdytojais
gali būti tik valstybės ir savivaldybės įmonės arba viešoji
įstaiga „Investuok Lietuvoje“.
Preidentūra teigia, kad Seimo priimtą įstatymą reikia keisti
dėl trijų priežasčių.
Dabar LEZ valdymo bendrove įstatymas leidžia tapti įmonei
veikiančiai pagal Akcinių bendrovių įstatymą. Prezidentūros
teigimu, šis įstatymas bus pažeistas, jeigu Kėdainių ir
Panevėžio LEZ valdymo bendrovėmis būtų valstybės ar
savivaldybės institucija ar įmonė arba „Investuok Lietuvoje“.
Taip pat manoma, kad Kėdainių ir Panevėžio LEZ valdymo
bendrovių įsteigimas realiai neįmanomas tuo atveju, jeigu
tarptautinį konkursą laimėtų fizinis asmuo, privati bendrovė arba
juridinio asmens statuso neturinti organizacija ar jos padalinys,
kurie neturi teisės steigti valstybės arba savivaldybės
institucijų ar įmonių.
Kėdainių bei Panevėžio LEZ įstatymuose nustatyta, kad šių
zonas valdysiančios bendrovės privalės turėti visuotinį
dalininkų susirinkimą, vadovą ir valdybą. Prezidentūra
akcentuoja, kad nei valstybės ir savivaldybės institucijos, nei jų
įmonės neturi visuotinio dalininkų susirinkimo, todėl nustačius,
kad zonos valdymo bendrovė turi turėti visuotinį dalininkų
susirinkimą, yra apribojamos galimybės taip pat valstybės ir
savivaldybės institucijoms bei valstybės ir savivaldybės įmonėms
tapti laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrove.
Prezidentūra įsitikinusi, kad dėl šių priežasčių kyla
rizika, kad Kėdainių bei Panevėžio LEZ valdymo bendrovės nebus
įsteigtos apskritai.
Seimas praėjusių metų gruodį leido LEZ steigti Kėdainiuose,
Panevėžyje, Akmenėje, Marijampolėje bei Šiauliuose, bet nustatė
nevienodas sąlygas LEZ valdymui - Kėdainių ir Panevėžio LEZ
valdymo bendrove leido būti tik valstybės arba savivaldybės įmonė
arba viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“, o kitų - akcinėms arba
uždarosioms akcinės bendrovėms.
Naujosios LEZ turėtų įsikurti vietoj buvusių pramonės
parkų. Ūkio ministras Rimantas Žylius yra minėjęs, kad valstybė
į Akmenės, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių
pramoninius parkus yra investavusi daugiau nei 100 mln. litų.
Dabar Lietuvoje veikia Kauno (533 ha) ir Klaipėdos yra (412 ha)
LEZ. Šiauliuose zona sunyko, nes neatsirado investuotojų.
Šiuo metu į Klaipėdos LEZ yra 20 investuotojų ir sukurta 930
darbo vietų, Kauno - atitinkamai - 12 bei 300.