Kretingiškiams paskolų maišas nuo šių metų – jau užrištas

Daugiausia už skolintus pinigus savo rajoną gaivinantys Kretingos politikai priėjo liepto galą.

Skolose paskendusi savivaldybė jau pradėtiems ir būsimiems projektams iš bankų negalės skolintis dar keletą metų.

Apie 43 mln. litų biudžetą turinčios Kretingos rajono savivaldybės skolos siekia 61 procentą savarankiškoms funkcijoms skirto biudžeto.

Rajonas yra pasiskolinęs beveik 17 mln. litų. Dar dėl 5 mln. litų paskolų jau sudarytos sutartys su bankais, tačiau pinigų dar negauta.

Iki šiol savivaldybės savo reikmėms galėjo skolintis, jei jų skolos neviršijo 70 procentų limito.

Nuo šių metų skolinimosi limitas sumažintas iki 45 proc. Kretinga jį jau yra viršijusi 16 procentų.

Ankstesnis 70 proc. limitas šiuo metu taikomas tik su Europos Sąjungos parama vykdomiems projektams finansuoti.

Tokiems projektams rajonas dar galės pasiskolinti apie 5 mln. litų. Bet jau dabar aišku, kad šios sumos tikrai neužteks jau numatytoms mokyklų, kultūros namų rekonstrukcijoms, kurios finansuojamos iš ES fondų.

Tuo tarpu prasidėjus kitam 2014–2020 metų ES paramos etapui Kretinga išvis negalės teikti paraiškų: ši savivaldybė paprasčiausiai nebeturės kuo prisidėti prie projektų.

Užsirišus paskolų maišeliui grėsmė iškilo pačios Kretingos savivaldybės jau pradėtiems projektams.

Šiemet buvo žadama 300–400 tūkst. litų pasiskolinti Kretingoje ketinamo statyti sporto komplekso techniniam projektui. Iš skolintų pinigų savivaldybė ruošiasi įrengti naujas Petrikaičių kapines.

Šiems darbams rajonas dar pernai spėjo pasiskolinti 2 mln. litų, tačiau pagal parengtą darbų sąmatą kapinėms įrengti dar trūks apie 600 tūkst. litų.

Pernai savivaldybė iš savo biudžeto vien už palūkanas sumokėjo pusę milijono litų ir grąžino 400 tūkst. litų paskolų. Šiemet šie skaičiai bus dar didesni.

Skirti dar didesnės sumos skoloms padengti savivaldybė nebegali, nes biudžete stinga lėšų net būtiniausiems poreikiams.

Jei Kretingos rajono skolos bus grąžinamos tokiu tempu, leidžiamą skolinimosi limitą savivaldybė pasieks ir vėl galės skolintis ne anksčiau kaip po kelerių metų.

„Dabar savivaldybės pradėtiems darbams trūkstamų pinigų teks ieškoti savo kišenėse”, – teigė rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė.

Rajonas ketina formuoti žemės sklypus ir juos pardavinėti aukcione. Be to, ruošiama švietimo ir ugdymo įstaigų tinklo pertvarka, leisianti sutaupyti biudžeto pinigų.

Didesnėse Kretingos rajono gyvenvietėse bus atsisakoma atskirų mokyklų, kultūros namų, bibliotekų pastatų.

Šias įstaigas bus mėginama įkurdinti po vienu stogu: taip neva bus taupomos lėšos pastatams išlaikyti.

Praėjusių metų spalio 1 dienos duomenimis, sumažintą skolinimosi limitą buvo peržengusios daugiau nei 10 šalies savivaldybių.

Prieš tris mėnesius labiausiai prasiskolinęs buvo Vilniaus miestas – jo skolos sudarė 85 proc. metinio biudžeto. Druskininkų skola siekė 58 proc., Rokiškio rajono – 54,4 proc.

Visų šalies savivaldybių paimtos paskolos 2011 metų spalio 1 dieną siekė per pusantro milijardo litų.

„Ankstesnis skolinimosi limitas savivaldybėms galioja tik tuo atveju, jei jos skolinasi tik ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojamiems projektams.

Tokio sprendimo logika paprasta – ši parama skiriama visuomenei ilgalaikę vertę turintiems investiciniams projektams, kuriais plėtojama infrastruktūra ir skatinama ekonomika.”