Iš kamino rūksta dūmai, nuo takų nukastas sniegas. Tokį vaizdą pamatysi ne tik sodininkų bendrijose iškilusių didžiulių mūrinių namų kiemuose.
Vos vieno ar dviejų kambarių medinis būstas, kurio sienos seniai nematė dažų.
Dar neseniai tokiame name šeimininkai tik įrankius susidėdavo, galbūt vasarą vieną kitą naktį pernakvodavo.
Bet dabar tokiuose namuose gyvenama nuolat. Žiemą vilniečiai bėga iš miesto. Nesvarbu, kad soduose nėra patogumų. Užtat nėra ir šildymo sąskaitų.
Kūrena dukart per dieną
Aurelija išnuomojo butą ir persikraustė gyventi į Ateities Sodų gatvę Naujojoje Vilnioje. Užkampis, bet už 32 kvadratinių metrų vieno kambario butą S.Nėries gatvėje nereikia kiekvieną mėnesį pakloti po 300 litų.
Vasarą patogumai kainuoja perpus mažiau.
Prieš žiemą už 3 kubinius metrus malkų Aurelija sumokėjo 650 litų. Jų užteks visam sezonui.
Dujų balioną sunaudoja per pusmetį. Kiekvieną mėnesį kasininke prekybos centre dirbanti mergina moka ir už elektrą, bet jos sunaudoja nedaug, nes į namus grįžta tik nakvoti.
Gyvenimo sode trūkumai – vandens tenka eiti pas kaimynus, nes šulinio ar gręžinio jos sklype nėra. Tolokai ir autobusų stotelė. Kūrenti tenka du kartus per dieną, nes namo sienos kiaurai perpučiamos.
Be to, nuo drėgmės ir grybelis įsimetė. Sutemus soduose tamsu nors į akį durk. Ar ne baisu vienišei? Aurelija tikina, kad ne. Vienas kaimynas gyvena nuolat, kitoje pusėje – atvažiuoja tik vasarą.
Bet Aurelija tai vadina smulkiais nepatogumais. Viską atperka grynas oras, laisvė ir maždaug 10 arų žemės. Mergina jau svajoja, kaip atėjus pavasariui ją įdirbs.
„Žinoma, jeigu būtų šeima, vaikų, čia būtų neįmanoma gyventi. Bet vienai kaip tik”, – optimizmu trykšta iš miesto ištrūkusi mergina. Ji pripažįsta, kad ryžtis tokiam žingsniui vertė brangus pragyvenimas sostinėje.
Bute – tolima giminaitė
Irena Gadliauskienė taip pat džiaugiasi, kad liko žiemoti name Viršupio sodininkų bendrijoje. Ji apskaičiavo, kad malkos visam sezonui jai kainuos tiek, kiek sumokėtų už buto Šeškinėje dviejų mėnesių šildymą.
„Dabar iš pensijos galiu net šį tą sutaupyti”, – pasigyrė naujakurė.
Pensininkė bute leido apsigyventi tolimai giminaitei, kuri ir sumoka komunalinius mokesčius. Reikalauti nuomos mokesčio moteriai, kaip ji sakė, neleidžia padorumas. Nuomininkė ir taip moka labai daug.
I.Gadliauskienės nuomininkei vien dviejų kambarių buto monolitiniame name šildymas šią žiemą kainuoja 300–350 litų per mėnesį.
Buto šeimininkė sakė nesuprantanti, kodėl tokios sąskaitos, nes namo laiptinė seniai nešildoma – radiatoriai nupjauti.
„Tiesa, vėjai laiptinėje tiesiog švilpauja, nes kas nors vis palieka atidarytas laiptinės duris. Be to, ir langai kiauri. Bet bute juk sumontuoti plastikiniai”, – stebėjosi vilnietė.
Kol kas buto Vilniuje I.Gadliauskienė neparduoda – laukia, kol pakils nekilnojamojo turto kainos. Jį pardavusi apšiltins sodo namą ir jame gyvens.
Pabėgo ir duktė su žentu
Mileišiškių Sodų gatvėje Jelena Botova įsikūrusi jau keletą metų. O šiemet nedideliame jos name prisiglaudė ir duktė su žentu. Į daugiabutį nesiruošia grįžti nė vienas.
J.Botova pasakojo, kad sodo namo šildymas nekainuoja nė cento.
Tuo rūpinasi žentas – tai nudžiūvusią obelį nupjauna, tai iš statybų medienos atliekų prisiveža, tai kaimynai senų medinių padėklų ar dar ko nors pasiūlo.
Šią žiemą didelių šalčių nebuvo, todėl krosnį užtenka pakūrenti vieną kartą per parą. Malkų J.Botova šiemet neplanuoja pirkti.
„Mieste turbūt nepragyvenčiau. Girdėjau, kokios ten šildymo kainos. Todėl soduose aplink kaimynų tik daugėja.
Štai ten, baltame name, neseniai apsigyveno”, – mostelėjo ranka pensininkė.
Moteris įžvelgia ir daugiau gyvenimo sode privalumų. Jai svarbu, kad galima užsiauginti daržovių, jų nereikia pirkti parduotuvėse. Šeima nedideliame sklype turi įsirengusi net tris šiltnamius. Vienu jų dar prieš atsikraustydama pradėjo naudotis duktė.
Gaisras nusinešė gyvybę
Soduose apsigyvenę žmonės tvirtino nieku gyvu negrįšiantys į Vilnių. Bet vienai naujakurei gyvenimas baigėsi tragiškai.
Antradienio vakarą suliepsnojo Pempių Sodų gatvėje esantis namas. Jame nuo rudens buvo įsikūrusi iš Žirmūnų gatvės persikrausčiusi moteris. Ją ugniagesiai rado negyvą. Per gaisrą išdegė vienintelis mūrinio sodo namo kambarys, pradegė perdanga, stogas.
„Gal krosnis buvo netvarkinga, gal kaminas. Kas čia dabar žino. Nebendravome su ja, nebent susitikę pasisveikindavome. Bet buvo matyti, kad moteris mėgina kabintis į gyvenimą, ruošia malkas, bando apsitvarkyti”, – sakė viena sodo kaimynė.
Apstu nepatogumų
Aplink Vilnių yra 238 sodininkų bendrijos. Jos apima apie 2,2 tūkst. hektarų plotą.
Sodininkų bendrijose šalia Vilniaus gyvena apie 18 tūkst. žmonių, bet šis skaičius dėl didėjančių komunalinių mokesčių sparčiai auga.
Naujakurių negąsdina net ir tai, kad dauguma sodininkų bendrijų gatvių neasfaltuota, o kai kur nėra net elektros.
Vandentiekio tinklai yra tik 38 sodininkų bendrijose, o kanalizacijos – tik keliose.
Vilniaus bendrajame plane miesto teritorijai numatyta priskirti tik kelis šimtus hektarų sodų.