Siūloma neleisti steigti
naujų sodininkų bendrijų, kai išdalijami žemės ūkio paskirties
žemės sklypai ir jie chaotiškai, be būtinos infrastruktūros
užstatomi namų kvartalais.
Aplinkos ministerijos parengtos ir Vyriausybės pasitarime
pirmadienį svarstomos Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos
nesiūlo reglamentuoti teritorijų planavimo - tai turėtų būti
daroma pagal bendras teritorijų planavimo ir statybų įstatymo
nuostatas.
„Vienas iš svarbiausių klausimų, - kad daugelyje bendrijų yra
vidaus keliai, kai kartais nebe aišku, kas už ką atsako, tai yra
pasiūlymai, kaip tuos kelius turėtų perimti savivaldybės. Antra,
svarstoma, ar leisti naujų sodininkų bendrijų steigimą - tai yra
Seimo Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komiteto siūlymas, kad
nebūtų tokio proceso, nes dažniausia dabar bandoma steigti tokias
bendrijas su tikslu žemės ūko paskirties žemėje sukurti
gyvenamąjį kvartalą, bet pridengti jį sodininkų bendrija“, -
sakė V.Bezaras.
Jo teigimu, šiuo metu bendruose planuose numatoma, kad sodininkų
bendrijose esanti žemė paliekama kaip žemės ūkio paskirties
žemė arba jos paskirtis gali būti keičiama.
„Vilniaus mieste, pavyzdžiui, yra keletas sodų bendrijų,
kuriose neleista konvertuoti į gyvenamuosius kvartalus, nes
savivaldybė prisiima savotišką atsakomybę už kelius, valymą,
vandens tiekimą, sanitarinių sąlygų užtikrinimą. Viena tokia
sodininkų bendrijų yra netoli Vilniaus oro uosto“, - sakė
V.Bezaras.
Pasak jo, šiuo metu Vilniuje į bendrą miesto infrastruktūrą
yra integruotos sodininkų bendrijos, esančios arčiau miesto,
pavyzdžiui, Pavilnio, Žaliųjų ežerų, Ozo gatvėje.
Seimo Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetai siūlo
spręsti sodininkų bendrijų steigimo, vidaus kelių kadastrinių
matavimo ir įregistravimo registre finansavimo problemas. Tačiau,
anot Aplinkos ministerijos, tai nėra jos kompetencijos dalykai.