Todėl nedrausti kreditoriai ketina įrodyti, jog indėlius kompensavusi valstybės įmonė neturėtų eilėje prie „Snoro“ turto stovėti anksčiau kitų – tai esą nekonstituciška. Jei jiems pavyktų tai įrodyti, „Snoro“ indėlius kompensavusi valstybė neatgautų šimtų milijonų litų, juos dalintųsi kiti kreditoriai.
Bankroto metu „Snoras“ turėjo 7,35 mlrd. litų įsipareigojimų. Tarp jų – 4,14 mlrd. litų apdraustų indėlių, kuriuos išmoka valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“. Nedraustiems kreditoriams bankrutuojantis bankas liko skolingas 3,21 mlrd. litų.
Bijo likti be nieko
Pagal įstatymus, bankroto metu išparduodant „Snoro“ turtą visų pirma pinigai pervedami „Indėlių ir investicijų draudimui“. Kiti banko skolininkai pinigų galės gauti tik po to, kai bus grąžintos visos skolos pastarajai įmonei, taip pat kitiems privilegijuotiems skolininkams – banko darbuotojams bei valstybei.
Nedraustieji banko kreditoriai ima nerimauti, kad pinigų jiems gali nebeužtekti. Mat Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas antradienį Seime pripažino: „Snore“ likusio turto, kurį dalinsis kreditoriai, vertė – tik 4,11 mlrd. litų.
„Pagal V.Vasiliausko pranešimą gaunasi, kad nedrausti kreditoriai visiškai nieko neatgaus“, - lrytas.lt sako Snoro indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danukas Arlauskas.
Dairosi į Konstitucinį Teismą
Rimtų nuostolių išsigandusi „Snoro“ kreditorių asociacija į kovą norėtų pasitelkti Konstitucinį Teismą.
„Nesąžininga vienai kreditorių grupei taikyti specialias sąlygas – tai prieštarauja Konstitucijai, - kreditorių teisininkų argumentą aiškina D.Arlauskas.
Pasak jo, jau sutarta su grupe parlamentarų, kad toks klausimas būtų perduotas Konstituciniam Teismui svarstyti be eilės.
Jei „Indėlių ir investicijų draudimas“ lėšas iš „Snoro“ atsiimtų kartu su kitais kreditoriais – tai jis neatgautų kelių milijardų litų. Juos pasidalintų nedrausti banko skolininkai. „Atgautume apie trečdalį pinigų – po 30 centų už kiekvieną „Snore“ likusį litą“, - apibūdina D.Arlauskas.
Tokiu atveju milijardų litų neatgautų valstybė, suteikusi „Indėlių ir kreditų draudimui“ beprocentę paskolą „Snoro“ indėlininkams padėti.
Pasak D.Arlausko, asociacija yra sutarusi su opozicijos parlamentarais – šie sieks, kad į Konstitucinį Teismą juos ginti kreiptųsi visas Seimas. Tokiu atveju Teismas klausimą svarstytų be eilės.
„Į draustų indėlių kompensavimo fondą pinigus turėjo sumokėti ne valstybė, o komerciniai bankai. Valstybe jam skolinti turėjo todėl, kad ji nuolaidžiavo bankams“, - sako D.Arlauskas.
Vilčių lieka, bet optimizmo mažėja
Šiek tiek lėšų „Snoro“ kreditoriai gali įgyti ir be Konstitucinio Teismo paramos. Tiesa, net optimistiškiausi prognozuotojai svarsto, kad tokiu atveju iš „Snoro“ jiems sugrįžtu tik gal dešimtadalis banke likusių pinigų.
Nedrausti kreditoriai gali viltis, kad išparduodant banko turtą bus gauta daugiau pinigų, nei dabar nurodoma jo buhalterinė vertė. Taip pat jie gali tikėtis, kad teisėsauga sugebės atgauti „išplaukusias“ banko lėšas. Skelbiama, kad nustatyta, kur yra tokio turto už 2 mlrd. litų.
Banko kreditoriai viltingai dairosi ir į pranešimus apie tai, kad vis dar neatsiimta apie 700 mln. litų indėlių. Kai kurių teisininkų nuomone, šios lėšos irgi gali tekti neapdraustiems kreditoriams.
Jei viltys pasiteisintų, tai visi kreditoriai atgautų tam tikrą dalį pinigų. Pasak Investuotojų asociacijos direktoriaus Tomo Pilipavičiaus – geriausiu atveju apie dešimtadalį.
Niūriai prognozuoja ir kiti lrytas.lt apklausti ekspertai. „Jei išlieka dabartinė išmokėjimo tvarka, šansas nedraustiems kreditoriams atgauti turėtus pinigus labai nedidelis. Sakyčiau, galima tikėtis gal dešimtadalio lėšų, gal dar mažiau“, - vertino su lrytas.lt bendravęs teisininkas, kuris domisi „Snoro“ istorija.
Trūksta informacijos
Pasak pašnekovų, trūksta informacijos tiksliau vertinti „Snoro“ padėtį. Nežinia nei kiek išties rinkoje vertas „Snoro“ turimas turtas, nei kokios galimybės atgauti iš banko išplaukusias lėšas.
Banko kreditorių laikinasis administratorius N.Cooperis nesugebėjo įtikinti, kad jis galės susigrąžinti dingusį turtą, sakė D.Arlauskas.
„Pasigendame aiškesnio vaizdo, kaip tai bus padaryta. Ir pasigendame optimizmo“, - skundėsi jis.
Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis abejoja, kad banko turimas turtas išties vertas buhalterijoje įrašytos 4,2 mlrd. litų vertės. Pasak jo, tikėtina, kad jį pardavus bus surinkta mažiau.
Tai, kiek pinigų bus gauta pardavus turtą, priklausys ir nuo bankroto spartos, kalba „Snoro“ kreditorės „Invaldos“ vadovas Dalius Kaziūnas. „Jei norima bankrotą kuo greičiau baigti – parduodant banko aktyvus turės būti daromos didesnės nuolaidos“, - nurodė jis.