Stringa Lenkijos vyriausybės planas specialiomis lengvatomis iš šešėlio ištraukti nelegaliai dirbančias aukles.
Prieš tris mėnesius buvo priimtas vadinamasis lopšelinukų įstatymas, tačiau Mokesčių inspekcijoje įsiregistravo vos keli procentai slapta dirbusių auklių.
Jų – mažiau nei šeši tūkstančiai, nors tyrimai liudija, kad mažylių priežiūrai šalyje samdoma apie penktadalį milijono pagalbininkių.
Neskuba legalizuotis ir Lietuvos auklės. Jas baido ir šiemet išaugusi verslo liudijimo kaina.
Antai Vilniuje jis metams kainuoja 1440 litų – dukart brangiau nei pernai. Tuo tarpu tėvai retai kada linkę su aukle pasidalyti šia našta.
Lengvatos nesugundė
Lenkijos vyriausybė tikėjosi, kad Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įsiregistruos dešimt kartų daugiau auklių nei buvo iki šiol. Tačiau bent kol kas tokios viltys nepasiteisino.
Internetinio auklių įdarbinimo tinklalapio niania.pl apklausa parodė, kad legalus darbas traukia, bet baido biurokratiniai formalumai ir informacijos stoka.
Net 96 procentai nelegaliai dirbančių auklių niania.pl apklausoje pasisakė nenorinčios triūsti šešėlyje. Tam pritarė ir 91 proc. mažylių tėvų.
Lenkijoje katastrofiškai trūksta vietų vaikų lopšeliuose, juos lanko vos 2,6 procento vaikų iki trejų metų. Tai – žemiausias rodiklis Europos Sąjungoje.
Valstybė moka auklių sveikatos draudimo ir pensijos kaupimo įnašus nuo nustatytos minimalios algos. Jei atlygis yra didesnis nei 1500 zlotų (apie 1180 litų), mažylio tėvai turi sumokėti mokesčių skirtumą.
Tuo atveju, jei vaikui, kuriam jau sukako treji, neatsiranda vietos darželyje, valstybė įsipareigoja mokesčius už auklę mokėti dar metus.
Auklių sostinėje stinga
Lenkijoje auklės vidutiniškai uždirba po 1400 zlotų (apie 1100 litų) per mėnesį, tačiau Varšuvoje jų alga siekia 1800 zlotų (apie 1400 litų).
Daugiau uždirba ir Lietuvos sostinėje arba Kaune dirbančios auklės. Pasak personalo paieškos agentūros „Mama ir auklė” direktorės Ievos Augustinienės, už 10 valandų darbo dieną tėvai specialistų parinktai auklei paprastai moka 1200 litų.
Kartais nelengvas darbas įvertinamas ir 1500 litų. Tiesa, skelbimų tinklalapiuose siūlomas atlygis neretai tesiekia 800 litų.
„Kai motinos dvejus metus vaikus gali auginti namie pačios, labai krito auklių poreikis. Be to, prisidėjo krizė. Dalis auklių išvyko dirbti į užsienį ir ten uždirba po 1000 eurų (3450 litų).
Bet dabar poreikis išaugo ir Lietuvoje, tad rasti auklę, ypač Vilniuje, labai sunku”, – aiškino I.Augustinienė.
Per krizę pora šimtinių buvo susitraukę ir atlyginimai. Dabar jie ūgtelėjo.
„Visos nori saugumo. Kiekvienu atveju tariamasi su tėvais, ką rinktis – verslo liudijimą ar sutartį.
Deramasi ir dėl konkrečių sumų. O jei sutariama dėl 1200 litų, nelabai kas ir lieka auklei”, – kalbėjo I.Augustinienė.
Pasak jos, šiame versle apstu nelegaliai dirbančių auklių: mamos auklei kas mėnesį atseikėja po 900 litų ir džiaugiasi nemokančios jokių mokesčių.
Nebetenkina uždarbis
„Reikalinga auklė dvynukams. Visa darbo diena. Atlyginimas – 1100 litų per mėnesį”, „Reikalinga auklė, turinti patirties, galinti ne tik aprengti ir pamaitinti vaiką, bet ir žaisti su juo lavinamuosius žaidimus, taip pat palaikyti tvarką namuose. Atlyginimas – 60 litų už dieną”, „Dvimečiam berniukui Vilniaus senamiestyje reikia auklės. Valandos kaina – 6 litai”.
Tokių skelbimų internete apstu. O greta jų – ir auklių priekaištai per menkai mokantiems darbdaviams.
„Kai pradėsime pirkti verslo liudijimus, tikrai už 6 litus valandai auklės nerasite.
Nemanykite, kad auklės tokios kvailos ir nieko nesupranta. Reikėtų visoms sutarus pirktis verslo liudijimus, mokėti mokesčius, tuomet matytumėte, kiek auklė kainuotų.
O jei dar prisimintume, kad įstatymai vienodai baudžia tiek nelegaliai dirbantį, tiek ir įdarbinantį...” – rašo viena moteris.
Auklės daugmaž sutaria, kad mėnesio atlygis dirbant visą dieną turėtų viršyti 1300 litų.
Paklausiausios – lietuvės
Didesnis atlygis tenka lietuvėms auklėms, mat bent jau Vilniuje rasti lietuvę vaikų prižiūrėtoją – sunki užduotis.
Daugiausia tokio darbo dairosi rusės ir lenkės. Tačiau su akcentu kalbanti auklė retai kada tinka lietuviams tėvams.
„Tiesa, pasitaiko retų atvejų, kai lietuviai tėvai nori rusakalbės auklės, bet pageidauja, kad ji su vaiku kalbėtų rusiškai”, – sakė agentūros „Mama ir auklė” direktorė I.Augustinienė.
Viena vilniečių lietuvių šeima taip nusprendė jau įdarbinusi rusę auklę.
„Kai aš išgirdau, kaip ji kalba lietuviškai, nusprendžiau, kad geriau tegu mano vaikas iš mūsų, tėvų, mokosi taisyklingos lietuvių kalbos, o iš auklės – rusų.
Nenorėjau, kad ilgainiui sūnui kiltų keblumų rašant lietuviškai”, – pasakojo motina. Ieškoti kitos auklės moteris nenorėjo – šeimai patiko nuoširdi ir patyrusi moteris.
Labai retais atvejais prižiūrėti vaikus siekia ir vyrai, tačiau toli gražu ne visiems tėvams tai atrodo tinkama.
Dirbti legaliai – du būdai
Lietuvoje įteisinti darbo santykius su aukle galima dviem būdais – sudaryti patarnavimo sutartį arba įsigyti verslo liudijimą. Dažniausiai tiek tėvai, tiek auklės sutaria dėl antrojo varianto, mat pirmuoju atveju mokesčių našta kur kas didesnė.
Sudarius sutartį auklė turi sumokėti 9 proc. „Sodrai” – sveikatos draudimui ir pensijų fondui, 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio Valstybinei mokesčių inspekcijai, o darbdavys, t.y. tėvas, dar 30,98 proc. „Sodrai”.
Jei su aukle tėvai sutarė dėl 1000 litų algos į rankas, tėvams tenka išleisti 1624,69 lito.
Jei auklė įsigijo verslo liudijimą, per mėnesį dar reikia mokėti po 72 litus privalomojo sveikatos draudimo.
Tiesa, šiemet pabrango verslo liudijimai. Tarkim, Vilniuje metams šis dokumentas kainuoja 1440 litų, pernai kainavo 720 litų. Kaune šiemet liudijimas kainuoja tiek pat kiek ir sostinėje, o praėjusiais metais kainavo vos 120 litų.
Auklei naudingesnė patarnavimo sutartis, mat tik tokiu atveju ji gali būti tikra, kad susirgusi gaus nedarbingumo pašalpą, kurią iš dalies mokės „Sodra”, iš dalies – darbdavys.
Taip pat tokiu atveju auklė turėtų teisę į mokamas atostogas, kurias apmokės darbdavys, išėjusi vaiko priežiūros atostogų gautų motinystės pašalpą, o sulaukusi pensinio amžiaus būtų sukaupusi reikiamą stažą pensijai gauti.
Dirbdama su verslo liudijimu auklė turi mažiau socialinių garantijų. Ji kaupia 50 proc. bazinės pensijos. Mokėdama 72 litų sveikatos draudimo įmokas turi galimybę tik nemokamai lankytis poliklinikoje ar gydytis ligoninėje. Nei nedarbingumo, nei motinystės pašalpos ji negauna.
Auklės gali įsigyti dvejopus verslo liudijimus, kurių kaina iš esmės sutampa: liudijimą ateinančių auklių, neįgalių ir kitų asmenų priežiūros veiklai ir namų ūkio veiklai, į kurią įeina ir vaikų priežiūra.
Abiejų rūšių liudijimų pernai įsigyta 909, 2010-aisiais – 527, 2009-aisiais – 593.
Už nelegalius darbo santykius gresia baudos. Jei auklė, su kuria tėvus sieja darbo santykiai, bus pričiupta dirbanti nelegaliai pirmą kartą, tėvams grės bauda nuo 3000 iki 10 tūkst. litų, o jei pakartotinai – nuo 10 tūkst. iki 20 tūkst. litų.