Banko prognozėse numatyta, jog Lietuvos ekonomika dar ilgai neaugs taip greitai, kaip rekordiniais 2011-aisiais. Vienintelės prošvaistės - geriausiu įmanomu atveju nedarbas sumažės nuo 15,5 proc. iki 11,5 proc. 2013-aisiais, o realios algos ūgtels keliais procentais šįmet ir kitąmet.
Šiame antradienį paskelbtame tyrime „Swedbank“ sumažino Lietuvos šių metų augimo prognozę nuo 4,2 proc. iki 3,3 procento. Lietuvos "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžia, kad šalies ekonomika visgi turėtų plėstis greičiausiai Europos Sąjungoje.
Net patį optimistiškiausią kitų dvejų metų scenarijų pasauliui „Swedbank“ ekonomistė iš Švedijos apibūdina kaip „niūroką“.
„Baltijos šalių
augimas trumpam sustos, tačiau bus
teigiamas ir 2012-aisiais, ir 2013-aisiais. Šio
scenarijaus tikimybė palyginti maža,
todėl lieka daug neapibrėžtumo. Viskas
priklausys nuo politikų ambicijų
įgyvendinti reformas ir įsipareigojimų
išsaugoti eurą laikymosi“, - apibūdinama apžvalgoje.
Tokio scenarijaus tikimybė – 55 procentai.
Šio scenarijaus alternatyvos – dar niūresnės, svarsto "Swedbank" ekonomistė.
„Egzistuoja 40 proc. tikimybė, kad
situacija pasaulyje nesiliaus prastėjusi, toliau kris
pasitikėjimas bei kils rizikos premijos, taip
dar labiau apsunkindamos valdžios ir
bankų finansavimą. Tokiu atveju viso
pasaulio ekonomika priartėtų prie
recesijos, o augimas Švedijoje ir Baltijos
šalyse būtų neigiamas ir tęstųsi ilgiau.
Atsigavimo geriausiu atveju būtų galima
tikėtis 2013-iųjų pabaigoje“, - nurodo C.Hermansson.
Pats prasčiausias banko numatomas scenarijus – euro zonos žlugimas ir suskilimas. Tokią galimybę bankas įvertino 5 procentais.
„Pasekmės būtų skaudžios tiek euro zonai,
tiek viso pasaulio ekonomikai. Švedijos
BVP trauktųsi tiek pat, kiek ir 2008-2009
metais arba dar daugiau, kadangi
ekonomikos skatinimo potencialas
išsivysčiusiose šalyse būtų jau išnaudotas.
Baltijos šalių ekonomikos taip pat
susitrauktų, tačiau recesija ten būtų kur kas
švelnesnė nei 2008-2009 metais, kadangi
dauguma buvusių disbalansų yra
sumažinti, įgyvendintos konkurencingumą
stiprinančios reformos“, - rašo C.Hermansson.
Net geriausiu atveju Lietuvoje šįmet ir sumažės eksporto augimas (nes importuojančiose šalyse įsivažiuoja krizė), ir mažės vartojimo augimas (nes sunerimę gyventojai daugiau taupys), mano banko ekspertai.
„Pavojų šalies viduje gali kilti dėl
išaugusio poreikio konsoliduoti biudžetą,
jei ekonomikos augimas bus lėtesnis nei
prognozuojama“, - nurodė analitikė.
---
Antradienį išplatintame pranešime spaudai Lietuvos žiniasklaidai bankas „Swedbank“ nerašo, kad sumažino šių metų Lietuvos augimo prognozę. Tik akcentuoja, kad Lietuvos augimas numatytas didžiausias krizės apimtoje Europos Sąjungoje:
Vertindamas
Lietuvos perspektyvas, vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis išskiria šalies ekonomikos
konkurencingumą, kuris per paskutinius trejus metus reikšmingai
išaugo. „Prognozuojame, kad šiemet BVP padidės 3,3 procento –
nors beveik dvigubai lėčiau nei pernai, tačiau sparčiausiai
Europos Sąjungoje. Kaip ir pernai, pagrindiniai augimo veiksniai bus
gyventojų vartojimas ir įmonių investicijos, augsiantys
atitinkamai 3 ir 11 procentų”, - teigia jis.
Kalbėdamas
apie šalies eksporto perspektyvas, N. Mačiulis prognozuoja,
kad euro zona šiemet susitrauks 0,3 procento, pagrindinės Lietuvos
eksporto rinkos tebeaugs. Todėl Lietuvos prekių ir paslaugų
eksporto augimas šiemet turėtų siekti 4 procentus ir šiek tiek
paspartėti kitais metais – iki 5 procentų. Tačiau, dėl sparčiau
augančio importo, grynojo eksporto įtaka Lietuvos BVP bus neigiama
ir šiemet, ir 2013 metais.
Pastaruoju
metu itin kritę gyventojų pasitikėjimo rodikliai rodo, kad namų
ūkiai šiemet didesnę nei
pernai pajamų dalį skirs taupymui, o ne vartojimui. Dėl šios
priežasties vartojimo augimas bus lėtesnis, nei visų dirbančiųjų
realaus darbo užmokesčio fondo augimas.
Nors
atlyginimai pernai augo
apie 2 proc., realus neto (po mokesčių) darbo užmokestis
2011-aisiais tebemažėjo. „Prognozuojame, kad realus darbo
užmokesčio pokytis (atsižvelgus į infliaciją) po trijų metų
pertraukos vėl bus teigiamas ir sieks 1,4 procento. Tikėtina, kad
vyriausybė šių metų viduryje priims sprendimą iki 900 litų
(arba 12,5 proc.) padidinti minimalų mėnesinį atlyginimą. Vien
tai Lietuvos vidutinį mėnesinį atlyginimą kilstels 1,2 procento“,
- sako ekonomistas. Apskritai, atlyginimų kėlimas bus selektyvus,
kadangi dauguma įmonių dėl neigiamos įtakos turėsiančių euro
zonos problemų bus atsargios, o darbuotojų derybinės pozicijos
išliks silpnos dėl aukšto nedarbo lygio. Vidutinis nedarbo lygis
sumažės iki 13,5 proc. šiemet ir 11,5 proc. 2013 metais.
Pagrindinė nedarbo mažėjimo priežastis, kaip ir pernai, bus ne
emigracija, o naujų darbo vietų kūrimas.
Vidutinė
naftos kaina (eurais) šiemet turėtų nukristi 6,5%
arba šiek tiek mažiau, nei buvo prognozuota anksčiau. Maisto kainų
indeksas (eurais) turėtų mažėti 9,6%. Kitos žaliavos kitąmet
taip pat turėtų pigti, taigi kitaip nei pernai išorės veiksniai
mažins gamintojų ir vartotojų kainas Lietuvoje. Nepaisant biudžeto
konsolidacijos, tokie vidaus veiksniai, kaip didėjantys atlyginimai,
šiek tiek didins ir kainas. Nuo 2012 metų įmonėms ir namų ūkiams
išaugo elektros kainos, be to, kai kuriose savivaldybėse didėjo ir
šildymo kainos. „Tačiau visa tai infliacijai šiemet turės tik
nežymų poveikį, kuris sieks apie 0,12
procentinio punkto. Nuo kovo 1 d. 5% išaugsiantis akcizas rūkalams
infliaciją padidins apie 0,14 procentinio punkto. Todėl infliacijos
prognozės nekeičiame – ji sieks 2,5 proc. šiemet ir 3 proc. 2013
metais“, - prognozuoja N. Mačiulis.
„Nors
daugumą pajamų projekcijų šių metų biudžete vertiname kaip
realistines, manome, kad PVM surinkimas nuo plano gali atsilikti apie
120 mln. litų, nebent valdžia dar rimčiau suvaržys kontrabandą
ir nelegalią prekybą, pavyzdžiui, kuo greičiau įvesdama
reikalavimus kasos aparatus naudoti visose turgavietėse“, - sako
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Pasak jo, biudžeto
deficitas neviršys 3 proc. BVP, tačiau rizika netenkinti šio
Mastrichto kriterijaus padidėjo. Valdžios vartojimo išlaidos
šiemet mažės 3% (anksčiau prognozavome 2 % augimą), o įvykdytos
biudžeto konsolidavimo priemonės užtikrins investuotojų
pasitikėjimą, todėl tikėtina, kad Lietuva artimiausiu metu
sėkmingai pasiskolins tarptautinėse finansų rinkose. TVF likvidumo
paskolos prireiktų tik tuo atveju, jei euro zonos skolų krizė
toliau aštrės.