„Dalkia“ koncernui priklauso bendrovė „Vilniaus energija“, kuri
pagal ilgalaikę sutartį yra išsinuomojusi Vilniaus šilumos
tinklus ir pernai papiktino vartotojus bei šalies valdžią itin
didelėmis sąskaitomis už sąlyginai šiltą lapkritį.
„Be realios konkurencijos yra labai reali grėsmė, kad dabar
egzistuojantis monopolis ir jo piktnaudžiavimas tęsis tiek šilumos
gamybos grandyje, tiek biokuro tiekimo grandyje. Tokio dydžio mieste,
kaip Vilnius, šilumos gamybos rinkoje aktyvi ir vartotojui naudinga
konkurencija taptų įmanoma, esant ne mažiau kaip 3-4 stambiems
šilumos gamintojams. Šalia to, dar aišku, gali būti smulkių
šilumos tiekėjų, kurie parduotų perteklinę savo šilumą,
pavyzdžiui, pramonės įmonės. Jeigu išliks vienas gamintojas,
veikla gali išlikti neefektyvi, kainos neskaidrios ir per didelės“,
- interviu Žinių radijui sakė N.Udrėnas.
„Dalkia“ koncernui priklauso bendrovė „Vilniaus energija“, kuri
pagal ilgalaikę sutartį yra išsinuomojusi Vilniaus šilumos
tinklus, ir pernai papiktino vartotojus bei šalies valdžią itin
didelėmis sąskaitomis už sąlyginai šiltą lapkritį.
„Dabar, kai šilumos ūkyje yra mažai skaidrumo ir daug
nepasitikėjimo, ypač žinant, kad nuomos sutartys, pavyzdžiui,
Vilniuje, buvo pasirašytos ir visuomenei nepriimtinos, skaidrumo
šilumos ūkyje trūksta. Sudaryti sąlygas tokiam dideliam mieste,
kaip Vilnius, sąlygas prisijungti, turi būti užtikrintos vienodos
įėjimo į rinką sąlygos. Be jokių privilegijų, protekcijų. Tai
jau buvo galima seniai padaryti, užtikrinti, kad nebūtų
diskriminacinių prisijungimo sąlygų“, - sakė prezidentės
patarėjas.
N.Udrėnas teigė, kad kol kas sostinė nėra atvira kitiems
šilumos tiekėjams.
„Kaip žinia, kol kas Vilnius, didžiausias šalies miestas,
neįsileidžia kitų šilumos tiekėjų, nors, pavyzdžiui,
„Grigiškės“, jau dabar galėtų tiekti šilumos energiją, taip pat
atsirastų kitų, norinčių gaminti šilumą miestiečiams.
Klaipėda, būdama mažesnė, sugeba sukurti šilumos gamybos
konkurenciją. Kalbant apie biokurą, yra nedaug tiekėjų,
tiekiančių didelius kiekius. Jie juos superka iš mažesnių
tiekėjų, parduoda šilumos gamintojams, kurie nori brangiau, bet
pirkti iš karto didelį kiekį. Irgi dėl to kenčia vartotojas“, -
sakė N.Udrėnas.
„Dalkia“ į 300 megavatų galios biokuro jėgainės statybą
Vilniuje ketina investuoti 500 mln. litų. Teigiama, kad statybos gali
prasidėti dar šių metų pabaigoje, jos truktų maždaug trejus
metus.
2001 metais Vilniaus miesto šilumos ūkis 15 metų buvo
išnuomotas koncernui „Dalkia“, kurio įkurta antrinė įmonė
„Vilniaus energija“ įsipareigojo iki 2017 metų į Vilniaus šilumos
tinklus investuoti apie 579 mln. litų. Iki 2010 metų vasaros
pradžios įmonė teigė atlikusi beveik visas investicijas - 518,2
mln. litų, iš jų 274,4 mln. litų investuota iš vilniečių
mokėto šildymo tarifo.
Vilnius taryba užpernai birželį nepritarė siūlymui dar
dvidešimčiai metų iki 2037 metų pratęsti Vilniaus šilumos
tinklų nuomą koncernui „Dalkia“. Anksčiau „Dalkia“ teigė, kad į
biokuro katilus investuotų tik su sąlyga, kad savivaldybė su įmone
2016-ųjų pabaigoje besibaigiančią sutartį pratęstų dar 20-čiai
metų.
„Dalkia“ pernai birželį perleido Vilniaus šilumos ūkį
valdančios įmonės „Vilniaus energija“ akcijas grupės įmonei
„Societe Valmy Defense 22“. Iki tol 100 proc. „Vilniaus energijos“
akcijų valdė „Dalkia“ grupės įmonė „Dalkia International“.