Anksčiau perki – primokėk

Perkant išankstinį bilietą lito mokestis Palangos miesto savivaldybei priklausančioje autobusų stotyje imamas jau seniai.

Galimybė jį taikyti numatyta 1997 metais patvirtintose Keleivių ir bagažo vežimo kelių transporto taisyklėse. Tačiau Palangos autobusų stotis – bene vienintelė šalyje, atskiru mokesčiu apmokestinusi išankstinių bilietų pirkimą.

Prieš dvejus metus vieno lito tarifą patvirtinusi kurorto taryba išankstinį bilietų pardavimą įvardijo kaip atlygintiną paslaugą, nors iš anksto pardavinėti bilietus autobusų stotis įpareigoja Autobusų stočių veiklos nuostatai.

Parduodama vežėjų bilietus į maršrutinius autobusų reisus stotis ir taip gauna nemenką atlygį – 10 proc. bilietų kainos.

Per 2010 metus už bilietų pardavimą Palangos autobusų stotis uždirbo beveik 105 tūkst. litų. Pernai šios pajamos pasiekė beveik 127 tūkst. litų.

Kiek daugiau – apie 142 tūkst. litų buvo gauta už maršrutinių autobusų įvažiavimą į stotį įlaipinti keleivių. Tuo tarpu apmokestinusi išankstinių bilietų pardavimą 2010 metais stotis surinko tik 6243 litus. Pernai papildomas uždarbis pasiekė 8468 litų sumą.

„Mūsų nedidelei stočiai pragyventi sunku, todėl svarbus kiekvienas papildomas litas. Kodėl turime atsisakyti to, ką galime gauti?” – siekiamos naudos neslėpė Palangos autobusų stoties direktorė Petronėlė Milienė.

Nors už išankstinius bilietus imama vieno lito rinkliava pernai sudarė vos 2,1 proc. stoties pajamų, įplaukos už parduodamus išankstinius bilietus įmonei yra svarbios.

„Pernai gavome vos daugiau nei 393 tūkst. litų pajamų, o pelnas siekė tik 302 litus. Jeigu atsisakytume mokesčio už išankstinius bilietus, būtume likę su nuostoliu”, – teigė P.Milienė.

„Lietuvos ryto” kalbinti keleivių vežėjai teigė, kad perkantieji bilietus iš anksto įmonei ir bilietą pardavusiai autobusų stočiai sumoka pinigus dar negavę paslaugos ir savotiškai kredituoja šias bendroves.

Pasak vežėjų, tokiems keleiviams turi būti taikomos lengvatos, o ne papildomas mokestis.

Antai Palangos bendrovė „Vlasava” perkantiems išankstinius bilietus internetu taiko net 40 proc. nuolaidą.

Vilniaus autobusų stotį valdanti keleivių vežimo įmonė „Toks”, parduodama išankstinį bilietą, atgaliniam siūlo 20 proc. nuolaidą.

Klaipėdos autobusų stotyje iš anksto perkant bilietus į abi puses reikia mokėti 10 procentų mažiau.

Keleivių ir bagažo vežimo kelių transporto taisyklėse numatytu mokesčiu už išankstinių bilietų pardavimą irgi nesinaudoja Kauno, Alytaus, Prienų, Vilkaviškio, Kėdainių autobusų stotyse bilietus parduodanti viena didžiausių keleivių vežėjų Lietuvoje „Kautra”.

„Išankstinių bilietų apmokestinimas mums nebūtų svarbus”, – tvirtino ir Anykščių autobusų stotį išsinuomojusios bendrovės „Autovelda” vadovas Vladislovas Preidys.

„Nuostata, suteikianti galimybę autobusų stotims imti papildomą mokestį už išankstinį bilietų pardavimą, išliko ir pernai atnaujintose Keleivių ir bagažo vežimo kelių transporto taisyklėse.

Imti šį mokestį ar ne – kiekvienos autobusų stoties savininko reikalas, tačiau turi būti suteikta teisė gauti atlygį už papildomą darbą.

Nors bilietų pardavėjai už paslaugą iš vežėjo gauna dalį bilieto kainos, išankstinis bilietų pardavimas susijęs su papildomomis sąnaudomis: tokių bilietų pardavimas turi būti fiksuojamas atskirai, nes didesnė tikimybė, kad juos keleiviai gali grąžinti.

Tai – ne įprastas bilietas į tos dienos autobuso reisą, kai pardavei ir gali nebesukti galvos.”

„Vežėjų asociacija „Linava” sieks išsiaiškinti, kiek Lietuvoje dar liko tokių stočių, kurios papildomai apmokestina iš anksto perkamus bilietus ar taiko kitokias kliūtis verslui. Vėliau siūlysime savivaldybėms rasti alternatyvų, kad keleivių vežėjų verslas nenukentėtų.

Mokestis už išankstinius bilietus greičiausiai likęs iš senų laikų, kai gauti bilietą tą pačią dieną buvo sunku, tad žmonės juos pirkdavo iš anksto ir papildomai mokėdavo už šią galimybę.

Toks mokestis teisinamas papildomomis administracinėmis sąnaudomis, tačiau rinkos ekonomikos sąlygomis anksčiau gautos lėšos didina įmonės ar vežėjo apyvartines lėšas.”